Danieliaus 2:1–49
-
Karaliaus Nebukadnecaro sapnas (1–4)
-
Išminčiai negali sapno papasakoti (5–13)
-
Danielius meldžia Dievą pagalbos (14–18)
-
Danielius šlovina Dievą už tai, kad apreiškė paslaptį (19–23)
-
Danielius papasakoja sapną karaliui (24–35)
-
Sapno išaiškinimas (36–45)
-
Karalystės akmuo sutriuškina statulą (44, 45)
-
-
Karalius pagerbia Danielių (46–49)
2 Antrais savo karaliavimo metais Nebukadnecaras regėjo sapnus, ir jo dvasia buvo taip sukrėsta,+ kad jis nebegalėjo užmigti.
2 Tada karalius įsakė sušaukti žynius, būrėjus, kerėtojus ir chaldėjus*, kad tie pasakytų, ką jis susapnavo. Kai jie atėjo ir stojo karaliaus akivaizdon,+
3 karalius tarė: „Sapnavau sapną, ir mano dvasia nerimsta – noriu sužinoti, ką tas sapnas reiškia.“
4 Chaldėjai aramėjiškai+ atsakė karaliui:* „O karaliau, gyvuok per amžius! Papasakok sapną savo tarnams, ir mes jį išaiškinsime.“
5 Karalius chaldėjams tarė: „Toks yra mano galutinis sprendimas: jeigu jūs nepasakysite, ką sapnavau, ir to sapno neišaiškinsite, būsite sukapoti į gabalus, o jūsų namai bus paversti išviete*.
6 Bet jei pasakysite ir išaiškinsite, aš jus apdovanosiu, jums atlyginsiu ir didžiai jus pagerbsiu.+ Dabar kalbėkite: ką aš sapnavau ir ką tas sapnas reiškia.“
7 Tie antrąkart sakė: „Tepapasakoja karalius sapną savo tarnams, ir mes išaiškinsime.“ –
8 „Matau, mėginate laimėti laiko, – tarė karalius, – nes gerai suprantate, koks yra mano galutinis sprendimas.
9 Jei nepasakysite, ką sapnavau, bausmės neišvengsite nė vienas. Bet jūs susimokėte man meluoti ir mane klaidinti, kol kas nors pasikeis. Taigi sakykite, koks buvo mano sapnas, tada žinosiu, kad galite jį išaiškinti.“
10 Chaldėjai karaliui atsakė: „Žemėje nėra nė vieno, kuris galėtų įvykdyti karaliaus reikalavimą. Joks galingas karalius nei valdytojas nieko panašaus iš žynių, būrėjų ar chaldėjų nėra reikalavęs.
11 Ko karalius reikalauja, įvykdyti per sunku. Niekas negali karaliui to apreikšti – tik dievai, o jų buveinė ne tarp mirtingųjų.“
12 Tai išgirdęs, karalius įtūžo ir įsakė išgalabyti visus Babilono išminčius.+
13 Kai tas įsakas išėjo ir buvo ruošiamasi išminčius išžudyti, imta ieškoti ir Danieliaus su jo bičiuliais, kad ir tiems būtų įvykdyta mirties bausmė.
14 Tuomet Danielius apdairiai ir atsargiai kreipėsi į karaliaus sargybos viršininką Arjochą, – šis jau buvo išsiruošęs žudyti Babilono išminčių.
15 Arjochą, karaliaus pareigūną, jis paklausė: „Kodėl karaliaus įsakas toks griežtas?“ Ir Arjochas išdėstė Danieliui visą reikalą.+
16 Tada Danielius nuėjo pas karalių ir paprašė duoti jam laiko, kad galėtų sapną išaiškinti.
17 Parėjęs namo, Danielius viską papasakojo savo bičiuliams Hananijai, Mišaeliui ir Azarijai.
18 Jis prašė juos melsti dangaus Dievą, kad pasigailėtų ir tą paslaptį apreikštų, antraip Danielius ir jo bičiuliai žus kartu su kitais Babilono išminčiais.
19 Nakties regėjime paslaptis Danieliui buvo apreikšta,+ ir jis šlovino dangaus Dievą.
20 Danielius sakė:
„Dievo vardui tebūna šlovė per amžių amžius,tik jo yra išmintis ir galybė.+
21 Jis pakeičia laikus ir laikotarpius,+vienus karalius nušalina, kitus pasodina į sostą,+išmintingiesiems duoda išminties ir nuovokiesiems išmanymo.+
22 Jis apreiškia gilybes ir paslaptis,+žino, kas slypi tamsybėje,+šviesa jis apsigaubęs.+
23 Tau, mano protėvių Dieve, dėkoju ir tave šlovinu,nes davei man išminties ir galios.
Ko tavęs prašėme, man atskleidei,karaliaus rūpestį mums apreiškei.“+
24 Danielius nuėjo pas Arjochą, kuriam karalius buvo pavedęs išžudyti Babilono išminčius,+ ir tarė: „Nežudyk Babilono išminčių. Nuvesk mane pas karalių, ir aš jo sapną išaiškinsiu.“
25 Arjochas skubiai nuvedė Danielių pas karalių ir pasakė: „Tarp Judo tremtinių+ radau vyrą, kuris gali išaiškinti karaliui sapną.“
26 Danieliaus, praminto Beltšacaru,+ karalius paklausė: „Ar tu tikrai gali papasakoti, kokį sapną aš regėjau, ir jį išaiškinti?“+ –
27 „Paslapties, dėl kurios karalius teiraujasi, nesugebės išaiškinti nė vienas išminčius, būrėjas, žynys ar žvaigždininkas*,+ – atsakė Danielius. –
28 Bet danguje yra Dievas. Jis apreiškia paslaptis+ ir dabar karaliui Nebukadnecarui atskleidžia, kas vyks paskutinėmis dienomis*. Štai ką lovoje gulėdamas susapnavai, štai kokie regėjimai atėjo tau į galvą.
29 Kai lovoje gulėjai, o karaliau, tavo mintys ėmė suktis apie tai, kas bus ateityje, ir tasai, kuris apreiškia paslaptis, tau atskleidė, kas nutiks.
30 Man ši paslaptis buvo atskleista ne dėl to, kad būčiau buvęs išmintingesnis už kitus gyvuosius, o kad tau, karaliau, būtų išaiškintas sapnas ir kad suprastum savo širdies mintis.+
31 Tu, karaliau, regėjai didžiulę statulą*. Ta statula, milžiniška ir visa spindinti, stovėjo tau prieš akis, o jos išvaizda kėlė baimę.
32 Statulos galva buvo iš gryno aukso,+ krūtinė ir rankos – iš sidabro,+ pilvas ir šlaunys – iš vario,+
33 kojos – iš geležies,+ o pėdos – iš geležies ir molio*.+
34 Tau bežiūrint, buvo atkirstas akmuo, bet ne žmogaus rankomis. Jis trenkėsi į statulos geležies ir molio pėdas ir jas sutrupino.+
35 Geležis, molis, varis, sidabras ir auksas – viskas subyrėjo į šipulius, tapo tarsi pelai ant grendymo vasarą. Vėjas juos išpustė, nepalikdamas nė pėdsako. O akmuo, kuris trenkėsi į statulą, tapo dideliu kalnu ir pripildė visą žemę.
36 Štai toks yra sapnas. Dabar karaliui jį išaiškinsime.
37 Tu, o karaliau – karalių karaliau, kuriam dangaus Dievas davė karalystę,+ galybę, stiprybę ir šlovę,
38 į kurio rankas atidavė žmones, kad ir kur jie gyventų, laukų žvėris ir padangių paukščius ir kurį padarė visų jų valdovu,+ – tu esi ta auksinė galva.+
39 Po tavęs iškils kita karalystė,+ menkesnė už tavo. Paskui iškils trečia – varinė, ir ji užvaldys visą žemę.+
40 Ketvirtoji karalystė bus tvirta lyg geležis.+ Kaip geležis visa sutriuškina ir sutrupina, kaip sudaužo visa į šipulius, taip ji sutriuškins ir sudaužys visas anas karalystes.+
41 O pėdos ir pirštai, kaip regėjai, buvo iš molio* ir geležies. Tai reiškia, kad ta karalystė bus pasidalijusi, bet turės geležies tvirtumo, nes tu matei geležį, maišytą su minkštu moliu.
42 Kadangi kojų pirštai buvo iš dalies geležiniai, iš dalies moliniai, ta karalystė bus iš dalies stipri, iš dalies trapi.
43 Kaip tavo regėta geležis buvo susimaišiusi su minkštu moliu, taip jie* bus susimaišę su žmonėmis*, tačiau vienas su kitu nesukibs, panašiai kaip geležis nekimba su moliu.
44 Tų karalių dienomis dangaus Dievas įkurs karalystę,+ kuri niekada nebus sunaikinta.+ Ta karalystė neatiteks jokiai kitai tautai.+ Ji sutriuškins visas anas karalystes, padarys joms galą,+ o pati gyvuos amžinai,+ –
45 lygiai kaip tavo matytasis akmuo, ne žmogaus rankomis atkirstas nuo kalno, sutriuškino geležį, varį, molį, sidabrą ir auksą.+ Didis Dievas apreiškė karaliui, kas įvyks ateityje.+ Sapnas yra tikras ir jo išaiškinimas patikimas.“
46 Karalius Nebukadnecaras puolė kniūbsčias prieš Danielių ir išreiškė jam pagarbą. Jis įsakė atnešti Danieliui dovaną ir paaukoti smilkalų.
47 Karalius Danieliui tarė: „Iš tikro jūsų Dievas yra dievų Dievas, karalių Viešpats ir paslapčių Apreiškėjas, nes tu sugebėjai atskleisti šitą paslaptį.“+
48 Nebukadnecaras išaukštino Danielių, davė jam daug puikių dovanų ir padarė visos Babilono srities valdytoju,+ taip pat visų Babilono išminčių vyriausiuoju.
49 Danieliaus prašymu karalius paskyrė Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą+ Babilono srities valdininkais, o Danielius tarnavo karaliaus rūmuose.
Išnašos
^ T. y. ateities spėjėjus ir astrologus.
^ Dan 2:4b–7:28 buvo parašyta aramėjiškai.
^ Arba galbūt „šiukšlynu“, „mėšlynu“.
^ T. y. astrologas.
^ Pažod. „dienų pabaigoje“.
^ Arba „degto molio“.
^ Pažod. „iš puodžiaus molio“.
^ Tikriausiai turima omenyje tai, ką vaizduoja geležis.
^ Arba „su žmonijos palikuoniais“, t. y. su paprasta liaudimi.
