Danieliaus 8:1–27

  • Regėjimas: avinas ir ožys (1–14)

    • Mažasis ragas elgiasi išdidžiai (9–12)

    • „Kol praeis 2300 vakarų ir rytmečių“ (14)

  • Gabrielius regėjimą išaiškina (15–27)

    • Kas yra avinas ir kas – ožys (20, 21)

    • Grėsmingos išvaizdos karalius (23–25)

8  Po ano regėjimo aš, Danielius, trečiais karaliaus Belšacaro+ viešpatavimo metais mačiau dar vieną regėjimą.+  Kai tas regėjimas man buvo siųstas, kai jį išvydau, buvau Sūzų tvirtovėje*,+ Elamo srityje.+ Viskas vyko prie Ulajo upės*.  Aš pakėliau akis, ir štai – prie upės bestovįs dviragis+ avinas.+ Abu jo ragai buvo dideli, bet vienas buvo didesnis už kitą. Tasai didesnis buvo išaugęs vėliau.+  Mačiau, kaip avinas badė ragais į vakarus, į šiaurę ir į pietus. Nė vienas žvėris negalėjo prieš jį atsilaikyti, ir nebuvo tokio, kas būtų galėjęs ką nors išgelbėti iš jo galybės*.+ Jis darė, kas patinka, ir didžiavosi.  Man bežiūrint, iš vakarų* atskubėjo ožys,+ kojomis žemės nesiekdamas. Jis lėkė skersai visą žemę. Tarp akių ožys turėjo iškilų ragą.+  Jis artinosi prie dviragio avino, kurį regėjau stovint palei upę, bėgo link jo smarkiai įtūžęs.  Mačiau, kaip ožys, baisiai niršdamas, pribėgo prie avino, smogė jam ir nulaužė abu ragus. Avinas nepajėgė prieš ožį atsilaikyti – tasai jį parbloškė ant žemės ir ėmė trypti. Niekas negalėjo išgelbėti avino iš jo galybės*.  Ožys labai didžiavosi, bet vos tik pasidarė galingas, didysis ragas jam buvo nulaužtas ir to rago vietoje keturių dangaus vėjų kryptimis išaugo keturi iškilūs ragai.+  Iš vieno jų išdygo kitas ragas, mažutis. Jis ėmė augti pietų, rytų* ir Puošniojo krašto+ link ir užaugo labai didelis – 10  toks didelis, kad net pasiekė dangaus kareiviją. Jis numetė žemėn ir sutrypė kai kuriuos iš tos kareivijos ir kai kurias žvaigždes. 11  Jis elgėsi išdidžiai net prieš patį kareivijos Vadą. Iš Vado buvo atimta kasdienė auka, ir jo šventoji buveinė buvo nuversta.+ 12  Kareivija kartu su kasdiene auka buvo atiduota ragui dėl prasikaltimo. Jis bloškė žemėn tiesą, ir ką tik darė, tai jam sekėsi. 13  Ir aš išgirdau kalbant vieną šventąjį. Kitas šventasis to kalbančio paklausė: „Kiek ilgai truks šio regėjimo įvykiai, susiję su kasdiene auka ir su nuniokojimą užtraukiančiu prasikaltimu?+ Kiek ilgai bus trypiama šventovė ir kareivija?“ 14  Ir jis tarė man: „Kol praeis 2300 vakarų ir rytmečių. Tada šventovė vėl bus tokia, kokia turėtų būti.“ 15  Kai aš, Danielius, matydamas tą regėjimą, mėginau jį suprasti, netikėtai išvydau kažką stovint priešais – jo išvaizda buvo kaip žmogaus. 16  Ir štai nuo Ulajo+ pasigirdo žmogaus balsas. Aš girdėjau šaukiant: „Gabrieliau,+ padėk jam suprasti, ką jis matė!“+ 17  Ir tas priėjo prie manęs, kur stovėjau. Jam priėjus, aš taip išsigandau, kad parpuoliau veidu į žemę. Jis tarė man: „Suprask, žmogaus sūnau, kad regėjimas išsipildys pabaigos metu.“+ 18  Jam tebekalbant, aš, kniūbodamas ant žemės, kietai įmigau. Jis palietė mane, pastatė ant kojų+ 19  ir tarė: „Padėsiu tau suprasti, kas nutiks rūstybės laikotarpiui baigiantis, nes regėjimas išsipildys pabaigos metu.+ 20  Dviragis avinas, kurį matei, yra Medijos ir Persijos karaliai.+ 21  Gauruotasis ožys yra Graikijos karalius.+ Didysis ragas jam tarp akių – pirmasis karalius.+ 22  Tas ragas buvo nulaužtas, o jo vietoje iškilo keturi,+ ir tai reiškia, kad iš jo tautos iškils keturios karalystės, kurios savo galybe jam neprilygs. 23  Jų karaliavimui baigiantis, kai nusidėjėliai bus pripildę nedorybės saiką, iškils grėsmingos išvaizdos karalius, perprantantis apgaulingas šnekas*. 24  Jis taps didžiai galingas, bet ne savo jėgomis. Jis neš baisų sunaikinimą ir ką tik darys, jam seksis. Tasai karalius naikins galinguosius ir šventųjų tautą.+ 25  Jis bus klastingas ir, kad savo pasiektų, griebsis apgaulės. Širdyje jis didžiuosis ir ramybės laikotarpiu* sunaikins daugelį. Net prieš vadų Vadą jis stos, tačiau bus palaužtas, ir ne žmonių rankomis. 26  Kas pasakyta regėjime apie vakarus ir rytmečius, yra tiesa. Laikyk tą regėjimą paslaptyje, nes tik praėjus daugeliui dienų* jis išsipildys.“+ 27  Aš, Danielius, buvau išsekęs ir keletą dienų negalavau.+ Tada grįžau į karaliaus tarnybą,+ bet vis dar jaučiausi sukrėstas to, ką mačiau. Niekas negalėjo to regėjimo suprasti.+

Išnašos

Arba „rūmuose“.
Arba „vandentakio“.
Pažod. „rankos“.
Arba „nuo saulėlydžio“.
Pažod. „rankos“.
Arba „saulėtekio“.
Arba galbūt „gabus klastūnas“.
Arba galbūt „be perspėjimo“.
Arba „tik tolimoje ateityje“.