Esteros 9:1–32
9 Taigi dvylikto mėnesio, tai yra adaro*, tryliktą dieną,+ kai turėjo būti įvykdytas karaliaus žodis ir įstatymas,+ tą dieną, kai žydų priešai vylėsi juos išnaikinti, įvyko priešingai – žydai nugalėjo tuos, kurie jų nekentė.+
2 Visose karaliaus Ahasvero valdomose srityse+ gyvenantys žydai susibūrė savo miestuose, rengdamiesi kovoti su tais, kurie norėjo jiems pakenkti. Ir niekas negalėjo žydams pasipriešinti, nes visas tautas buvo apėmusi žydų baimė.+
3 Žydus rėmė visi sričių didžiūnai, satrapai,+ valdytojai ir karaliaus reikalų patikėtiniai, nes bijojo Mordechajo.
4 Karaliaus rūmuose Mordechajas buvo didis+ ir, jam darantis vis galingesniam, garsas apie jį sklido po visas sritis.
5 Žydai įveikė visus savo priešus, kalaviju išžudė juos ir išnaikino. Su tais, kas jų nekentė, jie darė, ką norėjo.+
6 Sūzų tvirtovėje*+ žydai nukovė 500 vyrų.
7 Jie nužudė ir Paršandatą, Dalfoną, Aspatą,
8 Poratą, Adaliją, Aridatą,
9 Parmaštą, Arisają, Aridają ir Vaizatą –
10 dešimt Hamedatos sūnaus Hamano, žydų priešo,+ sūnų. Tačiau nužudytųjų turto nelietė.+
11 Apie tai, kiek žmonių nužudyta Sūzų tvirtovėje*, dar tą pačią dieną buvo pranešta karaliui.
12 Karalius tarė karalienei Esterai: „Vien Sūzų tvirtovėje* žydai nužudė ir išnaikino 500 vyrų ir visus dešimt Hamano sūnų. Kiek tada jie bus nukovę kitose karaliaus valdomose srityse?+ Sakyk, ko dar norėtum? Tai bus tau suteikta. Ko prašai? Tai bus padaryta.“
13 Estera atsakė: „Jeigu karaliui atrodytų tinkama,+ tegul karalius leidžia Sūzuose esantiems žydams ir rytoj elgtis pagal šios dienos įstatymą,+ o visi dešimt Hamano sūnų tebūna pakabinti ant stulpo.“+
14 Karalius paliepė visa tai įvykdyti. Sūzuose buvo išleistas įstatymas, o dešimt Hamano sūnų buvo pakabinti ant stulpų.
15 Adaro keturioliktąją+ žydai Sūzuose vėl susibūrė ir išžudė 300 vyrų, bet jų turto nelietė.
16 Kiti žydai, gyvenantys karaliaus valdomose srityse, irgi būrėsi draugėn ir gynė savo gyvybę.+ Jie išžudė tuos, kurie jų nekentė,+ – 75 000 priešų, bet jų turto nelietė.
17 Tai vyko adaro tryliktą dieną, o keturioliktąją jie ilsėjosi, ir tai buvo šventė, džiugesio diena.
18 Taigi Sūzuose žydai rinkosi ir tryliktą,+ ir keturioliktą+ dieną, o ilsėjosi, šventė ir džiūgavo penkioliktąją.
19 Žydai, gyvenantys krašto kaimuose ir miesteliuose, džiūgavo, linksminosi, šventė+ ir vieni kitus vaišino+ jau adaro keturioliktą dieną.
20 Mordechajas+ aprašė visus tuos įvykius. Visiems žydams, gyvenantiems karaliaus Ahasvero valdomose srityse, nuo artimiausios iki pačios tolimiausios, jis išsiuntinėjo laiškus,
21 įpareigodamas kasmet minėti tiek adaro keturioliktąją, tiek penkioliktąją,
22 nes tomis dienomis žydai išsivadavo nuo priešų ir jų liūdesys tą mėnesį virto džiaugsmu, jų gedulas+ – švente. Jis ragino tomis dienomis puotauti ir džiaugtis, vieniems kitus vaišinti, dovanoti dovanas vargšams.
23 Žydai sutiko visada švęsti šią šventę ir daryti, ką Mordechajas jiems parašė.
24 Žydų priešas Hamanas,+ Hamedatos iš Agago palikuonių+ sūnus, buvo sumanęs su žydais susidoroti.+ Norėdamas sukelti tarp jų sąmyšį ir juos išnaikinti, jis buvo metęs pur, tai yra burtą.+
25 Bet kai Estera stojo karaliaus akivaizdon, karalius raštu paskelbė potvarkį:+ „Tegul ši klasta, sumanyta prieš žydus,+ atsisuka prieš jį patį.“ Ir Hamanas su savo sūnumis buvo pakabinti ant stulpų.+
26 Todėl tos dienos ir pavadintos Purimu* (nuo žodžio pur).+ Dėl viso to, ką Mordechajas buvo laiške parašęs, ir dėl to, ką savo akimis buvo matę ir išgyvenę,
27 žydai įsipareigojo patys ir įpareigojo savo palikuonius, taip pat visus, kas prie jų prisidėtų,+ švęsti abi tas dienas ir vykdyti visa, kas apie jas parašyta, – minėti tuos įvykius kasmet, nustatytu laiku.
28 Šios dienos nebus pamirštos, jas minės per visas kartas – visos šeimos kiekvienoje srityje ir kiekviename mieste. Purimo šventę žydai švęs visada, tas dienas minės visos jų palikuonių kartos.
29 Tada karalienė Estera, Abihailo duktė, ir žydas Mordechajas, remdamiesi savo įgaliojimais, parašė antrąjį – patvirtinimo – laišką dėl Purimo.
30 Šis laiškas, skelbiantis ramybę ir tiesą, buvo išsiuntinėtas visiems žydams šimtas dvidešimt septyniose Ahasvero valdomose srityse.+
31 Jame buvo patvirtinta, jog nustatytu metu reikia švęsti Purimo šventę, laikytis pasninko+ ir atsidėti maldai,+ kaip žydas Mordechajas su karaliene Estera buvo prisakę+ ir kaip daryti žydai buvo įsipareigoję patys ir įpareigoję savo palikuonius.+
32 Esteros įsakymu šie nurodymai dėl Purimo+ buvo patvirtinti ir apie tai buvo įrašyta į knygą.
