Ezechielio 11:1–25
11 Kažkokia dvasia pakėlė mane ir nunešė prie rytinių Jehovos Namų vartų – tų, kurie rytų pusėje.+ Tenai, prie tų vartų, mačiau 25 vyrus. Tarp jų buvo tautos didžiūnai+ Azūro sūnus Jaazanija ir Benajos sūnus Pelatijas.
2 Dievas man tarė: „Žmogaus sūnau, tai vyrai, kurie rezga pikta ir duoda blogą patarimą šiam miestui.
3 Jie sako: ‘Dabar yra laikas statyti namus.+ Šis miestas – katilas,+ o mes – mėsa.*’
4 Todėl pranašauk jiems nelaimę, pranašauk, žmogaus sūnau.“+
5 Tada mane apėmė Jehovos dvasia+ ir jis man tarė: „Kalbėk: ‘Taip sako Jehova. Jūsų žodžiai yra teisingi, Izraelio namai. Aš žinau, kas jūsų galvoje.
6 Per jus daugelis šiame mieste pražuvo. Jūs pripildėte jo gatves negyvėlių.’+
7 Todėl taip kalba visavaldis Jehova: ‘Mėsa – tai lavonai, kuriais nuklojote miestą, pats miestas – katilas.+ O jūs būsite iš jo išvaryti.
8 Kalavijo jūs bijojote,+ todėl kalavijui jus ir atiduosiu. Tai visavaldžio Jehovos žodis.
9 Išvarysiu jus iš miesto, atiduosiu kitataučiams į rankas, įvykdysiu jums nuosprendį+
10 ir jūs krisite nuo kalavijo.+ Nubausiu jus Izraelio paribyje,+ tada žinosite, kad aš esu Jehova.+
11 Miestas jums nebus katilas, o jūs nebūsite mėsa jame. Nubausiu jus Izraelio paribyje,
12 tada žinosite, kad aš esu Jehova. Jūs juk nesilaikėte mano nuostatų ir mano įstatymų nevykdėte+ – vykdėte aplinkinių tautų įstatymus.’“+
13 Buvo taip, kad, man baigus pranašauti, Benajos sūnus Pelatijas numirė. Aš parpuoliau veidu žemėn ir garsiai sušukau: „O visavaldi Jehova! Nejau ketini sunaikinti Izraelio likutį?!“+
14 Mane pasiekė dar toks Jehovos žodis:
15 „Žmogaus sūnau, Jeruzalės gyventojai tavo broliams – tiems, kurie turi teisę atpirkti kraštą, – ir visiems Izraelio namams sako: ‘Nesiartinkite prie Jehovos. Kraštas mums priklauso, mes jį gavome nuosavybėn.’
16 Todėl kalbėk: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Nors toli juos išvariau, po tautas ir kraštus išblaškiau,+ būsiu kurį laiką jiems šventykla kraštuose, į kuriuos jie išėjo.’+
17 Todėl kalbėk: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Surankiosiu jus iš tautų, sutelksiu iš kraštų, po kuriuos buvote išblaškyti, ir atiduosiu jums Izraelio žemę.+
18 Jie sugrįš į kraštą ir pašalins visus stabus, padarys galą pasibjaurėtiniems darbams.+
19 Aš suvienysiu jų širdis,+ įkvėpsiu jiems naują dvasią.+ Paimsiu iš jų kūno akmeninę širdį+ ir duosiu jautrią*.+
20 Tada jie gyvens pagal mano nuostatus, vykdys mano įstatymus ir jiems paklus. Jie bus mano tauta, ir aš būsiu jų Dievas.
21 O tie, kurių širdis tebėra prisirišusi prie stabų ir trokšta pasibjaurėtinus darbus daryti, už visas nedorybes atsiims. Tai Jehovos žodis.’“
22 Kerubai pakėlė sparnus. Šalia jų buvo ratai,+ o virš jų – Izraelio Dievo šlovė.+
23 Jehovos šlovė+ pakilo iš miesto ir sustojo virš kalno, į rytus nuo miesto.+
24 Tada tame regėjime, kurį Dievas per savo dvasią man parodė, kažkokia dvasia pakėlė mane ir nunešė į Chaldėją pas tremtinius. Tada regėjimas baigėsi.
25 Ir aš apsakiau tremtiniams visa, ką Jehova man parodė.
