Ezechielio 21:1–32
21 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis:
2 „Žmogaus sūnau, pasisuk veidu į Jeruzalę ir pranašauk apie jos šventavietes, kalbėk apie Izraelio žemę.
3 Izraelio žemei sakyk: ‘Taip kalba Jehova. Aš pakilsiu prieš tave! Ištrauksiu iš makšties kalaviją+ ir išnaikinsiu tavuosius – tiek teisųjį, tiek nedorėlį.
4 Ištrauksiu kalaviją iš makšties ir naikinsiu teisųjį ir nedorėlį, pakelsiu kalaviją prieš visus žmones – nuo pietų iki šiaurės.
5 Visi žinos, kad tai aš, Jehova, ištraukiau savo kalaviją iš makšties. Atgal jo nesugrąžinsiu.’+
6 O tu, žmogaus sūnau, dūsauk iš baimės, karčiai jų akivaizdoje aimanuok.+
7 Ir jeigu jie tavęs paklaus: ‘Kodėl dūsauji?’, atsakyk: ‘Dėl žinios, kurią išgirdau.’ Kai tai ateis, širdys iš baimės tirps, rankos glebs, drąsa išgaruos, šlapimas per kelius varvės.+ Tai tikrai ateis, tikrai išsipildys. Tai visavaldžio Jehovos žodis.“
8 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis:
9 „Žmogaus sūnau, pranašauk ir sakyk: ‘Taip kalba Jehova. Sakyk: „Kalavijas!+ Kalavijas išgaląstas ir nublizgintas.
10 Išgaląstas skerdynėms, jis švysčioja lyg žaibas!“’“ –
„Ar neturėtume tuo džiaugtis?“ –
„Nejau kartu su kitais medžiais jis* nukirs ir mano paties sūnaus skeptrą?+
11 Jis bus nublizgintas ir įduotas į rankas. Pagaląstas ir nublizgintas, jis bus įduotas į rankas budeliui.+
12 Verk ir aimanuok,+ žmogaus sūnau, nes kalavijas atkyla prieš mano tautą. Jis atkyla prieš visus Izraelio vadus.+ Ir juos, ir mano tautą jis praris. Tad plok sau per šlaunį*.
13 Mano tauta jau patikrinta,+ ir kas bus, kai kalavijas nukirs skeptrą? Jo* nebeliks.+ Tai visavaldžio Jehovos žodis.
14 O tu, žmogaus sūnau, pranašauk, plok rankomis* ir triskart sušuk: ‘Kalavijas!’ Jis guldo vieną po kito, jis – didžių skerdynių kalavijas, jis apsupęs visus.+
15 Širdys tirps iš baimės,+ daugelis kris prie miesto vartų. Žudysiu juos kalaviju, jis švysčioja lyg žaibas, jis nublizgintas skerdynėms.
16 Kirsk į dešinę, aštrusis, švystelėk į kairę! Eik, kur tik ašmenys krypsta!
17 Ir aš suplosiu rankomis, mano įniršis atslūgs.+ Taip pasakiau aš, Jehova.“
18 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis:
19 „Pažymėk, žmogaus sūnau, du kelius Babilono karaliaus kalavijui. Abu pradėk tame pačiame krašte. Ten, kur keliai išsiskiria dviejų miestų kryptimis, pastatyk ženklą.
20 Vieną kelią kalavijui nubrėžk į Amono Rabą,+ o kitą – į Jeruzalę, įtvirtintąjį Judo miestą.+
21 Kelių išsišakojime Babilono karalius sustos ir burs: kratys strėles, kreipsis į savo stabus*, apžiūrinės kepenis.
22 Burtas jo dešinėje rankoje rodys eiti į Jeruzalę – ten statyti mūrdaužius, duoti įsakymą žudyti, surikti kovos šūksnį, stumti mūrdaužius prie vartų, pilti apgulos pylimus, statyti apgulos sieną.+
23 Tie*, kas yra davę jiems* priesaikas, manys, kad karaliaus burtai tėra apgaulė.+ Tačiau karalius atsimena jų kaltę ir tikrai paims juos į nelaisvę.+
24 Todėl visavaldis Jehova sako: ‘Jūs patys primenate savo kaltę, jūsų nusižengimai ir nuodėmės akivaizdūs, tai liudija visi jūsų darbai. Dėl to jus prisiminė ir paims jus jėga.’
25 O tau, nedoras ir mirtinai sužeistas Izraelio vade,+ ateina atsiskaitymo diena, galutinės bausmės metas.
26 Visavaldis Jehova sako: ‘Nusiimk turbaną ir vainiką.+ Nebebus taip, kaip buvo.+ Žemakilmis bus išaukštintas,+ kilmingasis – pažemintas.+
27 Galas! Galas! Galas tavo viešpatavimui*! Vainikas niekam neatiteks, iki ateis turintis teisę valdyti.+ Jam jį atiduosiu.’+
28 Žmogaus sūnau, pranašauk ir sakyk: ‘Visavaldžio Jehovos žodis apie Amoną ir jo užgaules.’ Sakyk: ‘Kalavijas! Kalavijas! Jis ištrauktas skerdynėms, nublizgintas ryti. Jis švysčioja kaip žaibas.
29 Regėjimai apie tave – apgaulė, žyniavimai – melas. Tavo žmonės bus metami krūvon ant žuvusiųjų*, ant nedorėlių, kurių diena, galutinės bausmės metas, atėjo.
30 Tegrįžta kalavijas atgal į makštį. Aš tei̇̃siu tave ten, kur buvai sukurtas, – šalyje, iš kurios esi kilęs.
31 Išliesiu ant tavęs savo pyktį, pūstelėsiu į tave savo įniršio ugnį, atiduosiu į rankas žiauriems, įgudusiems naikintojams.+
32 Tu būsi malkos ugniai,+ tavo kraujas bus išlietas krašte ir niekas daugiau tavęs neprisimins. Taip pasakiau aš, Jehova.’“
Išnašos
^ T. y. Jehovos kalavijas.
^ Taip būdavo išreiškiamas sielvartas, liūdesys ar graužatis.
^ Arba „Skeptro“.
^ Turima omenyje iš pykčio.
^ T. y. Jeruzalės gyventojai.
^ Tikriausiai babiloniečiams.
^ Arba „vainikui“.
^ Pažod. „ant žuvusiųjų sprandų“.
