Ezechielio 31:1–18
-
Egiptas, vešlus lyg kedras, žlugs (1–18)
31 Vienuoliktų metų trečio mėnesio pirmą dieną mane vėl pasiekė Jehovos žodis:
2 „Žmogaus sūnau, kalbėk Egipto valdovui faraonui ir jo kariuomenei:+‘Ir kas gi tau prilygsta didybe?
3 Buvo toks asiras, vešlus Libano kedras,gražiųjų jo šakų tanki laja šešėlį metė, aukštaūgis buvo,jo viršūnė debesis rėmė.
4 Prie gausių vandenų jis išaugo, iš gilių versmių gėrė ir stiebėsi aukštyn.
Visur aplinkui jį šaltiniai sruveno,vanduo tekėjo vagomis, laukų medžius girdė.
5 Todėl jis ir išaugo aukštesnis už visus laukų medžius.
Jo šakos suvešėjo, pasidarė ilgos,nes jo šaltiniuose vandens nestigo.
6 Jo šakose padangių paukščiai krovėsi lizdus,laukų gyvūnai vedė jauniklius šakų pavėsyje,gausingos tautos jo paūksmėje gyveno.
7 Jis visas išgražėjo, ilgas šakas užaugino,mat šaknimis gilius vandenis pasiekė.
8 Net Dievo sodo+ kedrai jo nepranoko,joks kadagys tokių šakų neturėjo,platanai šakomis jam neprilygo.
Joks kitas Dievo sodo medis nebuvo toks dailus kaip jis.
9 Aš padariau jį gražų, tankia lapija papuošiau,jam pavydėjo visi Edeno medžiai, visas Dievo sodas.’
10 Todėl visavaldis Jehova sako: ‘Kadangi jis* tapo toks aukštas, kad pasiekė debesis, kadangi didelis užaugęs pradėjo didžiuotis širdyje,
11 atiduosiu jį galingajam tautų valdovui.+ Tasai su juo susidoros, nes aš pasmerkiau jį už nedorumą.
12 Kitataučiai – patys nuožmiausi – jį nukirs ir paliks kalnuose. Jo lapai visur slėniuose gulės, o nulaužtos šakos mirks krašto upokšniuose.+ Visi žemės gyventojai pasitrauks iš jo pavėsio ir jį paliks.
13 Ant jo nuvirtusio kamieno apsigyvens padangių paukščiai, jo šakose – laukų žvėrys.+
14 Šitaip tam medžiui nutiks, kad kiti prie vandens pasodinti medžiai nesiaukštintų ir nesistiebtų virš debesų, kad joks medis, gaunantis apsčiai vandens, nemėgintų debesų praaugti. Tokie bus atiduoti mirčiai, keliaus į kraštą po žeme, drauge su žmonių sūnumis – į duobę*.’
15 Taip sako visavaldis Jehova: ‘Dieną, kai jis nužengs į kapą*, bus gedulas. Aš uždengsiu vandenų gelmes, sulaikysiu jų šaltinius, kad sraunūs vandenys nustotų tekėję. Dėl jo aptemdysiu Libaną, ir laukų medžiai nudžius.
16 Kai jį išversiu ir kai drauge su visais kitais žengiančiais į duobę jis atguls į kapą*, tautos girdės, kad jis virsta, ir pakraups. Tada visi Edeno medžiai,+ patys puikiausi, rinktiniai Libano medžiai – visi, kurie gaudavo apsčiai vandens, – ras paguodą po žeme.
17 Jie atguls drauge su juo į kapą* greta tų, kurie nužudyti kalaviju,+ atguls kartu su tais, kurie jį palaikė, kurie gyveno jo paūksmėje su kitomis tautomis.+
18 Kuris iš Edeno medžių prilygo tau šlove ir didybe?+ Tikrai drauge su Edeno medžiais atgulsi po žeme. Atgulsi greta neapipjaustytųjų, kritusių nuo kalavijo. Štai kas nutiks faraonui ir visoms jo galybėms. Tai visavaldžio Jehovos žodis.’“
