Ezechielio 37:1–28
37 Mane užvaldė Jehovos galybė*. Savo dvasia Jehova mane pakėlė ir nunešė į slėnio vidurį;+ tas slėnis buvo pilnas kaulų.
2 Jis mane vedžiojo tarp tų kaulų ir aš mačiau, kad slėnyje jų labai daug ir jie visai sudžiūvę.+
3 Jis paklausė: „Žmogaus sūnau, ar gali šitie kaulai atgyti?“ – „Visavaldi Jehova, tik tu tai žinai“,+ – atsakiau jam.
4 Tada jis tarė: „Pranašauk apie šiuos kaulus, sakyk jiems: ‘Sausieji kaulai, klausykitės Jehovos žodžio!
5 Visavaldis Jehova kaulams sako: „Aš įpūsiu jums dvasios, ir jūs atgysite.+
6 Apauginsiu jus sausgyslėmis ir raumenimis, apvilksiu oda ir įpūsiu dvasios – taip jūs atgysite. Tada žinosite, kad aš esu Jehova.“’“
7 Ir aš ėmiau pranašauti, kaip man buvo įsakyta. Man bepranašaujant pasigirdo barškėjimas – kaulai ėmė jungtis vienas su kitu, kaulas su kaulu.
8 Mačiau, kaip jie apaugo sausgyslėmis, raumenimis, apsitraukė oda. Bet dvasios tie kaulai neturėjo.
9 Tada jis man tarė: „Pranašauk vėjui, žmogaus sūnau. Pranašauk vėjui, kalbėk: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Atpūsk, vėjau, iš keturių pusių*, padvelk į šiuos užmuštuosius, kad atgytų.’“
10 Aš pranašavau, kaip man buvo liepta. Jie pradėjo kvėpuoti, atgijo ir pakilo ant kojų+ – visa didžiulė minia.
11 Tada jis man tarė: „Žmogaus sūnau, tie kaulai – tai Izraelis.+ Jo žmonės sako: ‘Mūsų kaulai sudžiūvo, nebeturime vilties.+ Mes nuo visko atskirti.’
12 Pranašauk jiems, sakyk: ‘Taip kalba visavaldis Jehova. Atversiu jūsų kapus,+ manieji žmonės, pakelsiu jus iš jų ir parvesiu į Izraelio žemę.+
13 Kai atversiu jūsų kapus ir kai jus iš jų pakelsiu, tada žinosite, manieji žmonės, kad aš esu Jehova.+
14 Įkvėpsiu jums savo dvasios, ir jūs atgysite,+ įkurdinsiu jus jūsų žemėje. Tada žinosite, kad aš, Jehova, tai pažadėjau, aš ir įvykdžiau. Tai Jehovos žodis.’“
15 Mane ir vėl pasiekė Jehovos žodis:
16 „Žmogaus sūnau, paimk pagalį ir užrašyk ant jo: ‘Judas ir Izraelio žmonės, kurie su juo.’+ Paskui paimk kitą pagalį ir ant jo užrašyk: ‘Juozapas, tai yra Efraimas, ir visi Izraelio namai, kurie su juo.’+
17 Tada sudėk vieną pagalį su kitu, kad jie tavo rankoje taptų vienu pagaliu.+
18 Kai tavo tautiečiai klaus: ‘Ar nepaaiškinsi mums, ką visa tai reiškia?’,
19 jiems atsakyk: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Juozapo ir jį remiančių Izraelio giminių pagalį, esantį Efraimo rankoje, sudėsiu su Judo pagaliu. Padarysiu iš jų vieną pagalį,+ mano rankoje jie bus vienas pagalys.’
20 Pagalius su užrašais laikyk taip, kad jie matytų.
21 Kalbėk jiems: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Surinksiu izraelitus iš tautų, po kurias yra išsisklaidę, subursiu draugėn iš visur ir parvesiu į jų kraštą.+
22 Padarysiu juos viena tauta krašte,+ Izraelio kalnuose, ir visus juos valdys vienas karalius.+ Nebebus jie dvi tautos, nebebus padalyti į dvi karalystes.+
23 Jie nebeterš savęs bjauriais stabais*, pasibjaurėtinais darbais ir visokiais nusižengimais.+ Išvaduosiu juos iš neištikimybės, iš visų jų nuodėmių, ir juos apvalysiu. Jie bus mano tauta ir aš būsiu jų Dievas.+
24 Jų karalius bus mano tarnas Dovydas,+ visi turės vieną ganytoją.+ Jie laikysis mano įstatymų, rūpestingai vykdys mano nuostatus+
25 ir gyvens krašte, kurį daviau savo tarnui Jokūbui, – krašte, kuriame gyveno jūsų protėviai.+ Jie, jų vaikai ir jų vaikų vaikai gyvens tenai per amžius+ ir mano tarnas Dovydas amžinai bus jų vadas.+
26 Sudarysiu su jais taikos sandorą+ ir ta sandora bus amžina. Įkurdinsiu juos jų pačių žemėje, pagausinsiu,+ pastatysiu amžiams tarp jų savo šventyklą.
27 Mano buveinė bus tarp jų,* aš būsiu jų Dievas, ir jie bus mano tauta.+
28 Tada tautos žinos, kad aš, Jehova, išsirinkau* Izraelį, ir mano šventykla amžinai stovės tarp mano žmonių.’“+
Išnašos
^ Arba „palietė Jehovos ranka“.
^ Pažod. „vėjų“.
^ Hebr. žodis, čia išverstas „bjaurūs stabai“, galėjo būti giminingas žodžiui, reiškiančiam „mėšlas“.
^ Arba „Išskleisiu virš jų savo palapinę“.
^ Pažod. „pašventinau“.
