Ezechielio 4:1–17

  • Ezechielis vaizduoja Jeruzalės apgulą (1–17)

    • Už tautos kaltę jam liepiama gulėti 390 dienų ir 40 dienų (4–7)

4  Žmogaus sūnau, paimk plytą ir pasidėk priešais save. Ant jos nubraižyk Jeruzalės miestą.  Pavaizduok jo apgulą:+ pastatyk apgulos sieną,+ supilk apgulos pylimą,+ išdėstyk aplinkui stovyklas ir sustatyk mūrdaužius.+  Tada paimk geležies skardą ir atsitverk ja tarsi siena nuo miesto. Paskui nutaisyk prieš miestą rūstų veidą, ir tebus jis apgultas. Surenk prieš jį apgulą – tai bus ženklas Izraelio namams.+  Tada atsigulk ant kairiojo šono ir uždėk ant savęs* Izraelio namų kaltę.+ Kiek dienų gulėsi ant šono, tiek dienų ant tavęs bus jų kaltė.  Skiriu tau gulėti 390 dienų – po dieną už kiekvienus jų nusikaltimų metus.+ Tiek laiko ant tavęs bus Izraelio namų kaltė.  Tiek laiko turėsi išgulėti. Tada atsigulsi antrą kartą, ant dešiniojo šono, ir šįkart ant tavęs bus Judo namų kaltė.+ Turėsi gulėti 40 dienų – po vieną už metus, po dieną už metus.  Nutaisysi prieš apgultą Jeruzalę+ rūstų veidą, pasiraitosi rankoves ir pranašausi jai bausmę.  Aš tave surišiu virvėmis, kad negalėtum apsiversti nuo vieno šono ant kito, kol išgulėsi visas apgulos dienas.  Įsipilk į vieną indą kviečių, miežių, pupų, lęšių, sorų ir speltos ir išsikepk iš jų duonos. Valgysi ją visas tas dienas, kai gulėsi ant šono, – visas 390 dienų.+ 10  Kasdien atsversi 20 šekelių* tos duonos ir valgysi ją nustatytu metu. 11  Vandenį irgi gersi paseikėtą – po šeštadalį hino*. Gersi jį nustatytu metu. 12  Jų akivaizdoje tą duoną išsikepsi ant sudžiūvusių žmogaus išmatų ir valgysi lyg ji būtų miežinis paplotis.“ 13  Jehova toliau kalbėjo: „Panašiai ir izraelitai valgys nešvarią duoną gyvendami tautose, po kurias juos išsklaidysiu.“+ 14  Tada tariau: „Tik ne tai, visavaldi Jehova! Nuo pat jaunystės niekada nebuvau susiteršęs, nesu valgęs nugaišusio ar sudraskyto gyvulio mėsos.+ Jokios nešvarios mėsos nesu ėmęs į burną.“+ 15  Jis man atsakė: „Gerai. Leidžiu kepti ne ant žmogaus išmatų, o ant galvijų mėšlo. Ant jo išsikepsi sau duonos.“ 16  Tada tarė: „Žmogaus sūnau, štai aš sunaikinu duonos atsargas* Jeruzalėje.+ Jos gyventojai duoną svers ir valgys susirūpinę,+ vandenį seikės ir gers apimti baimės.+ 17  Sulysę dėl duonos ir vandens stygiaus jie su siaubu žiūrės vienas į kitą. Taip jiems nutiks dėl jų prasikaltimų.

Išnašos

Pažod. „ant jo“.
Maždaug 230 g. Žr. priedą B14.
Maždaug 0,6 L. Žr. priedą B14.
Pažod. „sulaužau duonos lazdas“. Matyt, kalbama apie lazdas, ant kurių suverdavo duonos riestes.