Ezechielio 47:1–23

  • Srovė, tekanti iš šventyklos (1–12)

    • Vanduo gilėja (2–5)

    • Negyvosios jūros vanduo taps gėlas (8–10)

    • Pelkynų vanduo netaps gėlas (11)

    • „Medžių vaisiai bus maistui, o lapai – gydymui“ (12)

  • Krašto ribos (13–23)

47  Tuomet jis vėl atvedė mane prie šventyklos įėjimo.+ Ir aš išvydau, kad iš po šventyklos slenksčio rytų kryptimi teka vandens srovė+ (šventyklos priešakys buvo rytinėje pusėje). Vanduo tekėjo žemyn iš po šventyklos dešinėje jos pusėje, piečiau nuo aukuro.  Jis išvedė mane pro šiaurinius vartus+ ir apvedė aplink iki išorinio kiemo rytinių vartų.+ Tenai pamačiau, kad vanduo sruvena dešinėje vartų pusėje.  Tasai vyras leidosi rytų link su matuokle rankoje+ ir atmatavo 1000 uolekčių*. Tada liepė man bristi per vandenį. Vandens man buvo iki kulkšnių.  Jis atmatavo dar 1000 uolekčių ir vėl liepė man bristi per vandenį. Vandens buvo iki kelių. Vyras atmatavo dar 1000 uolekčių ir vėl liepė man bristi per vandenį. Vandens buvo iki juosmens.  Kai jis atmatavo dar 1000 uolekčių, vandens buvo tiek, kad jo perbristi negalėjau, būčiau turėjęs plaukti. Vanduo buvo labai gilus, neperbrendamas.  Jis paklausė manęs: „Ar matei, žmogaus sūnau?“ Tada liepė man iš vandens išbristi į krantą.  Išbridęs pamačiau, kad abipus upės auga daug medžių.+  Vyras man pasakė: „Šis vanduo teka į rytus ir leidžiasi per Arabą*.+ Jis įtekės į jūrą*+ ir kai įtekės, jūros vanduo taps gėlas.  Kur tik vanduo tekės, ten knibždėte knibždės gyvų padarų. Tas vanduo prisipildys žuvų. Jūra bus gėla, ir kur tik upė tekės, visur bus gyvybė. 10  Nuo En Gedžio+ iki pat En Eglaimų palei jūrą stovės žvejai, tenai bus ir vieta tinklams džiovinti. Žuvų ten plaukios visokiausių, kaip ir Didžiojoje jūroje*.+ 11  Ten bus pelkių ir klampynių. Jos netaps gėlos, liks sūrios.+ 12  Abipus upės augs įvairiausi vaismedžiai. Jų lapai nevys. Tie medžiai visada duos vaisių, kas mėnesį subrandins naujų, nes bus girdomi vandens, atitekančio iš šventyklos.+ Medžių vaisiai bus maistui, o lapai – gydymui.“+ 13  Taip sako visavaldis Jehova: „Štai žemė, kurią padalysite kaip paveldą dvylikai Izraelio giminių. Juozapui duosite dvi dalis.+ 14  Paveldėsite ją ir pasidalysite po lygiai.* Prisiekiau atiduoti šį kraštą jūsų protėviams,+ ir dabar jis atitenka jums kaip paveldas. 15  Štai tokia yra krašto riba šiaurinėje pusėje. Nuo Didžiosios jūros ji eina keliu, vedančiu link Hetlono,+ paskui – link Cedado,+ 16  tada – link Hamato,+ Berotajo+ ir Sibraimų, esančių tarp Damasko krašto ir Hamato krašto, ir pasiekia Hacer Tikoną, esantį ties Haurano riba.+ 17  Taigi riba eis nuo jūros iki Hacar Enono+ palei šiaurinį Damasko pakraštį ir palei Hamato pakraštį.+ Tokia yra šiaurinė riba. 18  Rytinė riba eina tarp Haurano ir Damasko, taip pat palei Jordaną tarp Gileado+ ir Izraelio žemės. Matuoti turite nuo ribos* iki rytų jūros*. Tokia yra rytinė riba. 19  Pietinė riba* eina nuo Tamaros iki Meribat Kadešo vandenų,+ paskui iki Sausvagės* ir iki Didžiosios jūros.+ Tokia yra pietinė riba. 20  Vakarinė riba eina palei Didžiąją jūrą nuo pietinės ribos iki vietos, esančios priešais Lebo Hamatą*.+ Tokia yra vakarinė riba. 21  Šį kraštą turite pasidalyti. Jį pasidalyti turite visos dvylika Izraelio giminių. 22  Padalysite krašto paveldą sau, duosite dalį ir svetimšaliams, kurie tarp jūsų gyvendami susilaukė vaikų. Su jais elgsitės kaip su vietiniais, kaip su izraelitais. Jie gaus paveldą kaip ir visos Izraelio giminės. 23  Kurioje giminėje svetimšalis gyvena, tos žemėje ir duosite jam paveldą. Tai visavaldžio Jehovos žodis.“

Išnašos

Turima omenyje ilgoji uolektis. Žr. priedą B14.
Arba „lygumą“.
T. y. Negyvąją jūrą.
T. y. Viduržemio jūroje.
Pažod. „Kiekvienas paveldėsite ją kaip ir brolis“.
T. y. Negyvosios jūros.
T. y. nuo šiaurinės ribos.
Pažod. „Pietinė pusė į pietus“.
T. y. Egipto sausvagės.
Arba „priešais Hamato prieigas“.