Hebrajams 3:1–19
3 Taigi, dangiškąjį pašaukimą+ turintys šventieji broliai, mąstykite apie Jėzų – mūsų išpažįstamą apaštalą ir vyriausiąjį kunigą.+
2 Jėzus buvo ištikimas tam, kuris jį paskyrė,+ kaip ir Mozė buvo jam ištikimas tarnaudamas jo namuose.+
3 Jis laikomas vertu didesnės šlovės+ negu Mozė; juk namo statytojas už namą garbingesnis.
4 Žinia, kiekvieną namą kas nors stato, o visa ko statytojas yra Dievas.
5 Mozė ištikimai tarnavo jo namuose, nes buvo tarnas, ir jo tarnystė liudijo apie tai, kas turėjo būti atskleista vėliau,
6 o Kristus ištikimai jo Namams vadovavo, nes yra Sūnus.+ Dievo Namai esame mes,+ jei tik iki pat pabaigos darome viską, kad galėtume be baimės kalbėti ir didžiuotis savo viltimi.
7 Todėl šventoji dvasia sako:+ „O kad šiandien klausytumėt jo balso:
8 ‘Neužkietinkit savo širdies, kaip aną dieną, kai buvau užrūstintas, kai mane mėgino dykumoje+ –
9 kai jūsų protėviai mane mėgino ir bandė, nors keturiasdešimt metų matė mano darbus.+
10 Dėl to aš bjaurėjausi ta karta ir sakiau: „Jų širdis paklydusi, mano kelių jie nepažįsta.“
11 Taigi užsirūstinęs prisiekiau: „Į mano poilsį jie neįžengs!“’“+
12 Žiūrėkite, broliai, neatsitolinkite nuo gyvojo Dievo, kad jūsų širdis netaptų pikta ir netikinti.+
13 Verčiau kasdien, kol dar, kaip pasakyta, yra „šiandien“,+ vieni kitus raginkite, kad klastinga nuodėmė kurio nors neužkietintų.
14 Juk bendrystėje su Kristumi būsime, jei kadaise įgytą pasitikėjimą išlaikysime iki pabaigos.+
15 Kaip sakoma: „O kad šiandien klausytumėt jo balso: ‘Neužkietinkit savo širdies, kaip aną dieną, kai buvau užrūstintas.’“+
16 Kas gi buvo tie, kurie girdėjo Dievo balsą ir vis tiek jį rūstino? Ar ne tie, kuriuos Mozė išvedė iš Egipto?+
17 Ir kuo gi Dievas bjaurėjosi keturiasdešimt metų?+ Argi ne tais, kurie nusidėjo ir kurių lavonai galiausiai liko gulėti dykumoje?+
18 Ir kam tokiems jis prisiekė, kad jie neįžengs į jo poilsį? Argi ne tiems, kurie neklaũsė?
19 Taigi matome, kad jie negalėjo įžengti dėl to, kad neturėjo tikėjimo.+