Izaijo 1:1–31
1 Regėjimas apie Judą ir Jeruzalę. Amoco sūnus Izaijas* jį regėjo+ Judo karalių Uzijo,+ Jotamo,+ Ahazo+ ir Ezekijo+ dienomis.+
2 Išgirsk, dangau, sukluski, žeme!+
Jehova kalba:„Išauklėjau, užauginau vaikus,+o jie sukilo prieš mane.+
3 Jautis pažįsta savo pirkėją,asilas – šeimininko ėdžias,o Izraelis manęs* nepažįsta,+mano žmonės elgiasi kaip neišmanėliai.“
4 Vargas nuodėmingai tautai,+žmonėms, slegiamiems prasikaltimų,padermei nedorėlių, sugedusiems vaikams!
Juk jie paliko Jehovą,+paniekino Izraelio Šventąjį,atsuko jam nugarą.
5 Kur jus bemušti, kai vėl maištausite?+
Galva žaizdomis nusėta,širdis visa paliegusi.+
6 Nuo galvos iki padų nėra sveikos vietos,tik pjūviai, mėlynės ir atviros žaizdos –neišgydytos, neaptvarstytos, aliejumi nepateptos.+
7 Jūsų kraštas likęs be žmonių,jūsų miestai – ugnies sudeginti.
Jūs regite, kaip kraštą ryja svetimšaliai,+jis – lyg svetimųjų nuniokota dykvietė.+
8 Palikta Siono dukra lyg stoginė vynuogyne,lyg pašiūrė agurkų lauke,lyg apgultas miestas.+
9 Jeigu kareivijų Viešpats Jehova nebūtų leidęs mažumai išlikti,būtume tapę tarsi Sodoma,būtume panašūs į Gomorą.+
10 Klausykitės, ką sako Jehova, Sodomos valdovai,+išgirskite mūsų Dievo įstatymą*, Gomoros žmonės.+
11 „Kas man iš jūsų aukų daugybės?+ – sako Jehova. –
Įgriso jūsų aukos, avinai+ ir nupenėtų gyvulių taukai,+veršių,+ ėriukų ir ožių+ kraujas+ nedžiugina manęs.
12 Ateinate pasirodyti mano akivaizdon,+bet kas jus to prašė?
Ko trypiate mano kiemus?+
13 Nebeneškite javų atnašų – jos bevertės,jūsų smilkalais aš bjauriuosi.+
Švenčiate jaunatis,+ šabus,+ šaukiate sambūrius,+ –nepakenčiu jūsų iškilmių, nes kerais užsiimate.+
14 Bjaurios man jūsų jaunatys ir šventės.
Jos man – našta,jau pavargau ją nešti.
15 Kai meldžiatės rankas ištiesę,akis nuo jūsų nusuku.+
Nors maldų siunčiate daugybę,+jų nesiklausau,+nes jūsų rankos suteptos krauju.+
16 Nusiprauskite, apsivalykite!+
Pašalinkite piktus darbus man iš akių,liaukitės darę blogybes.+
17 Mokykitės gera daryti, būkite teisingi,+sudrausminkite engėją,užstokite našlaitį,ginkite našlės bylą.“+
18 Jehova sako: „Ateikite, sutvarkykime, kas tarp mūsų ne taip.+
Nors jūsų nuodėmės būtų skaisčiai raudonos,jos taps baltos kaip sniegas,+nors jos būtų lyg raudonas drabužis,bus it balčiausia vilna.
19 Jei noriai paklusite,valgysite krašto gėrybes,+
20 bet jei neklausysite ir maištausite,jus praris kalavijas.+
Tai ištarė Jehovos lūpos.“
21 Ištikimasis miestas+ tapo paleistuve!+
Teisingumo kupinas jis buvo.+
Jame gyveno teisumas,+o dabar – žudikai.+
22 Jūsų sidabras šlaku pavirto,+o alus* vandeniu atskiestas.
23 Jūsų didžiūnai – užsispyrėliai, vagių sėbrai.+
Jie mėgsta kyšius ir bėga paskui dovanas.+
Našlaičio jie negina,našlės byla jiems nerūpi.+
24 Todėl Jehova, kareivijų Viešpats,Izraelio Galingasis, taria:„Savo priešininkų atsikratysiu,savo priešams atkeršysiu.+
25 Pakelsiu ranką prieš tave,gryninsiu tave ir šarmu šlaką atskirsiu,visus nešvarumus pašalinsiu.+
26 Teisėjų pas jus bus kaip ir kadaise,patarėjų – kaip ankstesniais laikais.+
Tave vadins teisumo miestu, miestu ištikimuoju.+
27 Sionas bus išpirktas teisingumu,+į jį sugrįžę – teisumu.
28 Maištautojai su nusidėjėliais drauge pražus,+visi, kas Jehovą palieka, sulauks galo.+
29 Gėdysitės, kad medžius galingus buvote pamėgę,+rausite iš gėdos dėl savo numylėtų giraičių.*+
30 Būsite lyg didelis medis suvytusiais lapais,+lyg sodas be vandens.
31 Galiūnas bus kaip pakulos,jo darbas – kaip kibirkštis.
Ir vienas, ir kitas sudegs,nebus kam jų užgesinti.“
Išnašos
^ Išvertus – „Jehovos išgelbėjimas“.
^ Arba „savo šeimininko“.
^ Arba „mokymą“.
^ Arba „kvietinis alus“.
^ Veikiausiai po medžiais ir giraitėse garbindavo stabus.
