Izaijo 19:1–25
19 Nuosprendis Egiptui.+
Štai Jehova joja ant eiklaus debesies, keliauja į Egiptą.
Niekingi Egipto dievai prieš jį dreba,+Egipto širdis iš baimės tirpsta.
2 „Sukurstysiu egiptiečius prieš egiptiečius,ir jie kovos vienas su kitu.
Brolis stos prieš brolį, artimas – prieš artimą,miestas pakils prieš miestą, karalystė – prieš karalystę.
3 Egiptiečiai* suglums,jų užmačias aš sugriausiu.+
Jie kreipsis į savo niekingus dievus,į kerėtojus, dvasių iššaukėjus ir ateities spėjėjus.+
4 Atiduosiu Egiptą nuožmiam šeimininkui,žiaurus karalius juos valdys“,+ – tai kareivijų Viešpaties Jehovos žodis.
5 Jūros vandenys nuseks,upė išdžius, išsausės.+
6 Egipto upės dvoks,vanduo Nilo kanaluose nuslūgs, išdžius,nendrės ir vikšriai* nunyks.+
7 Žaluma Nilo pakrantėse, prie Nilo žiočių,krašto pasėliai palei Nilą+ išdegs+ir bus vėjo išpustyti, jų nebeliks.
8 Aimanuos žvejai,raudos metantys į Nilą meškeres,mažai beliks leidžiančių į vandenį tinklus.
9 Linų karšėjai+ir baltų drobių dirbėjai bus sugėdinti.
10 Sielvartaus audėjai,visi samdiniai aimanuos.
11 Kvaili tie Coano+ didžiūnai,geriausių faraono patarėjų patarimai – neprotingi.+
Kaipgi faraonui galite sakyti:„Esu išminčių palikuonis,senovės karalių atžala“?
12 Kurgi jie, tavieji išminčiai?+
Tepasako tau, jei žino, ką kareivijų Viešpats Jehova yra dėl Egipto nusprendęs.
13 Coano didžiūnai sukvailiojo,Nofo*+ didžiūnai apsigavo.
Egiptą paklaidino jo paties giminių vadai.
14 Sąmyšio dvasią Jehova ant jo išliejo,+ir jie vedžiojo Egiptą klystkeliais, kad ir ką tas darė.
Jis – kaip girtuoklis, šlitinėjantis savo vėmaluose.
15 Egipte nebebus ką darytinei galvai, nei uodegai, nei atžalai, nei vikšriui*.
16 Tą dieną Egiptas, matydamas, kad Jehovos, kareivijų Viešpaties, ranka jam grūmoja,+ drebės iš baimės tarsi moteris.
17 Judo kraštas Egiptui kels siaubą. Vos apie jį užsiminus, egiptiečius apims baimė, mat jie žino, ką kareivijų Viešpats Jehova yra nusprendęs jiems padaryti.+
18 Tą dieną Egipto žemėje bus penki miestai, kurie kalbės Kanaano kalba+ ir prisieks ištikimybę kareivijų Viešpačiui Jehovai. Vienas tų miestų bus vadinamas Griovimo miestu.
19 Tą dieną vidury Egipto žemės stovės Jehovos aukuras, o prie jos sienų – akmens stulpas Jehovos garbei.
20 Egipto žemėje tai bus ženklas ir liudijimas apie kareivijų Viešpatį Jehovą. Priespaudą kęsdami jie šauksis Jehovos, ir jis siųs jiems didį gelbėtoją, kad juos išvaduotų.
21 Jehova apreikš egiptiečiams, kas jis toks. Tą dieną jie pažins Jehovą, aukos Jehovai aukas ir dovanas, duos jam įžadus ir jų laikysis.
22 Jehova suduos smūgį Egiptui,+ suduos ir imsis gydyti. Jie grįš pas Jehovą, ir jis išklausys jų maldavimus ir juos išgydys.
23 Tą dieną iš Egipto į Asiriją eis vieškelis.+ Asirija keliaus į Egiptą, o Egiptas – į Asiriją, ir Egiptas su Asirija tarnaus Dievui.
24 Šalia Egipto ir Asirijos trečiasis tą dieną bus Izraelis,+ jis bus palaiminimas žemei.
25 Kareivijų Viešpats Jehova laimins jį sakydamas: „Tebus palaimintas Egiptas – mano tauta, Asirija – mano rankų darbas ir Izraelis – manasis paveldas.“+
Išnašos
^ Pažod. „Egipto dvasia“.
^ Toks pelkių augalas.
^ Kitaip – Memfio.
^ Arba galbūt „nei palmės šakai, nei nendrei“.
