Izaijo 30:1–33
30 „Vargas užsispyrusiems vaikams,+ – tai Jehovos žodis. –
Jie vykdo užmojus, tačiau ne mano sumanytus,+sudaro sąjungas,* bet ne mano valia*,ir krauna nuodėmę ant nuodėmės.
2 Nepasitarę su manimi,+ jie vyksta į Egiptą,+ieško prieglobsčio faraono tvirtovėse,nori pasislėpti Egipto šešėlyje.
3 Pas faraoną bėgdami tik gėdą užsitrauksite,Egipto paūksmėje vien negarbę sau rasite.+
4 Didžiūnai nuvyko į Coaną,+pasiuntiniai į Hanesą nusigavo.
5 Gėdą jiems visiems užtraukstauta, iš kurios nėra jokios naudos,kuri nesuteikia jokios pagalbos, nieko gero –tik gėdą ir negarbę.“+
6 Nuosprendis gyvuliams, keliaujantiems į pietus.
Per žemę negandų ir pavojų,per liūtų, riaumojančių liūtų,angių ir nuodingų gyvačių* kraštą gabenami turtai,sukrauti ant asilų nugarų,gėrybės ant kupranugarių kuprų.
Bet iš to nebus žmonėms jokios naudos.
7 Egipto parama visai bevertė,+dėl to jį pavadinau Rahabu+ – tuo, kuris nepasijudins.
8 „Dabar eik, surašyk visa tai jų akivaizdoje ant plokštės,įamžink knygoje,+kad liktų ateičiai,kad būtų liudijimas per amžius.+
9 Juk tai maištingi žmonės,+ sūnūs melagiai,+sūnūs, nenorintys girdėti Jehovos įstatymo*.+
10 Regėtojams jie sako: ‘Liaukitės su savo regėjimais!’,pranašams: ‘Nereikia pranašauti mums tiesos.+
Kalbėkite, kas mums malonu, pranašaukite prasimanymus.+
11 Arba traukitės iš kelio, sukite šalin nuo tako.
Nebeminėkite mums Izraelio Šventojo.’“+
12 Todėl Izraelio Šventasis sako štai ką:„Kadangi mano žodžius atmetate,+pasitikite melu ir apgaule,kadangi tokiais dalykais kliaujatės,+
13 jūsų kaltė bus tarsi spraga sienoje –mūre, kuris jau virsta, tuoj tuoj sugrius.
Jis sugrius staiga, vienu akimoju.
14 Jis bus sudaužytas tarsi puodžiaus nužiesta puodynė,bus sutrupintas taip, kad neliks nė šukėsžarijoms iš žaizdro subrauktiar vandeniui iš balos* pasemti.“
15 Štai ką sako visavaldis Jehova, Izraelio Šventasis:„Jei grįžtumėte pas mane ir ramiai palauktumėte, būtumėte apsaugoti.
Jūsų stiprybė – išlikti ramiems ir manimi pasitikėti.“+
Bet jūs to nenorite.+
16 „Ne, – sakote jūs. – Mes ant žirgų pabėgsime.“
Ką gi, bėkit.
„Mes paspruksime ant ristūnų.“+
Bet juk jūsų persekiotojai bus greitesni!+
17 Tūkstantis drebės vienam grasinant,+penkiems pagrasinus, tekini pasileisite.
Ir teliks iš jūsų tik mietas kalno viršūnėje,tik stiebas ant kalvos.+
18 Bet Jehova kantriai laukia, nori būti maloningas.+
Jis pakils, nes nori jūsų pasigailėti.+
Juk Jehova – teisingumo Dievas.+
Laimingi visi, kurie juo viliasi*.+
19 O tauta! Gyvendama Sione, Jeruzalėje,+ tu nebeverksi.+ Kai maldausi pagalbos, jis parodys tau malonę. Jis atsilieps, kai tik išgirs tavo šauksmą.+
20 Davęs tau vargo duonos ir priespaudos vandens,+ Jehova, tavo Didysis Mokytojas, daugiau nesislėps, ir tu matysi Didįjį Mokytoją+ savo akimis.
21 Jeigu nuklystum į dešinę arba į kairę,+ tavo ausys išgirs balsą iš už nugaros: „Štai teisingas kelias.+ Juo eikite.“
22 Sidabrą, kuriuo pasidabruotos tavo statulėlės, ir auksą, puošiantį tavo liedintus stabus,+ paversi bjaurastimi, išmesi tarsi drabužį, suterštą per mėnesines. „Lauk iš čia!“ – sakysi.*+
23 Tada jis duos tavo pasėtai sėklai lietaus,+ ir žemė išaugins apsčiai gero maisto.+ Tą dieną tavo gyvuliai ganysis plačiose ganyklose.+
24 Galvijai ir asilai, kuriais dirbate žemę, ės rūgštynėmis paskanintus grūdus, semtuvu ir šake išvėtytus.
25 Didžiųjų žudynių dieną, kai grius bokštai, ant kiekvieno aukšto kalno, ant kiekvienos aukštesnės kalvos ims tekėti šaltiniai, čiurlens vandens upeliai.+
26 Mėnulio pilnatis švies taip skaisčiai, kaip saulė, o saulės šviesa taps septyniskart skaistesnė,+ ji spindės tarsi septynios dienos šviesos. Taip bus tą dieną, kai Jehova sutvarstys savo tautos žaizdas,+ išgydys sužalojimus, jo paties smūgių padarytus.+
27 Girdi? Jehovos vardas iš toli ataidisu jo pykčio liepsna, su tirštais debesimis.
Iš jo lūpų liejasi rūstybė,jo liežuvis liepsnoja ryjančia ugnimi.+
28 Jo dvasia* – tarsi potvynio vanduo, semiantis ligi kaklo,tarsi pražūties sietas tautoms išsijoti.
Jos bus pažabotos it žąslais+ ir paklaidintos.
29 O jūs giedosite giesmę,kaip kad giedate šventės naktį.+
Jūsų širdys džiūgaus tarsi fleitininko,kopiančio* į Jehovos, Izraelio Uolos,+ kalną.
30 Jehova sugriaudės didingu balsu+ir parodys savo rankos galią+ – smogs rūstybės ugnimi,+ryjančia ugnies liepsna+ir liūtimi,+ griausmais, kruša.+
31 Išgirdusi Jehovos balsą, Asirija iš baimės šiurps,+jis rykšte ją nuplaks.+
32 Kiekvieną bausmės kirtį,kuriuo Jehova baus Asiriją,kiekvieną jo smūgį mūšyje su jais+lydės būgnelių ir lyrų garsai.+
33 Jis jau paruošęs jai Tofetą*,+jis jau prirengęs jį karaliui,+prikrovęs malkų gilią, plačią daubą,daug ten ugnies, daug medžio kurui.
Jehovos kvėptelėjimas tarsi sieros upė jį įdegs.
Išnašos
^ Pažod. „dvasia“.
^ Pažod. „lieja liejamąją atnašą“, matyt, susitarimui patvirtinti.
^ Pažod. „ir skraidančių ugninių gyvačių“.
^ Arba „mokymo“.
^ Arba galbūt „talpyklos“.
^ Arba „jo viltingai laukia“.
^ Arba galbūt „Sakysi, kad tai bjaurastis“.
^ Arba „šnopavimas“.
^ Arba „tarsi žmogaus, kuris skambant fleitos garsams kopia“.
^ T. y. aukojimo vietą. Šioje eilutėje Tofetas perkeltine prasme reiškia sunaikinimą.
