Izaijo 32:1–20

  • Karalius ir didžiūnai valdys teisingai (1–8)

  • Įspėjimas nerūpestingoms moterims (9–14)

  • Dvasios teikiamas palaiminimas (15–20)

32  Štai karalius,+ kuriam valdant klestės teisumas,+štai didžiūnai, kuriems vadovaujant įsigalės teisingumas.   Kiekvienas iš jų bus užuovėja,pastogė pasislėpti nuo liūties. Jie bus tarsi vandens srovės išdžiūvusiame krašte,+lyg didžiulės uolos šešėlis saulės kepinamoje žemėje.   Tada akys tų, kurie mato, nebus užmerktos,ausys tų, kurie girdi, įdėmiai klausysis.   Kas darė ką skubotai, tas sieks išmanymo,mikčiaus liežuvis kalbės sklandžiai ir aiškiai.+   Niekas kvailo žmogaus nebelaikys garbingu*,nedoro – kilniu,   nes kvailas žmogus šnekės nesąmones,jo širdis regs piktus kėslus,+jis taps atsimetėliu,* kalbės kreivus dalykus apie Jehovą,alkaną žmogų tuščiomis paleis,ištroškusiam neduos atsigerti.   Nedorėlio sumanymai nelabi.+ Jis rezga begėdiškas užmačias,meluoja, kad sužlugdytų vargšą,+kalbantį tai, kas teisinga.   O garbingo* žmogaus sumanymai garbingi,jis užimtas kilniais darbais.   „Nerūpestingos moterys, kelkitės ir klausykitės mano balso,lengvabūdės dukterys,+ sukluskite! 10  Dar metai su trupučiu, ir jūs, nerūpestingosios, pašiurpsite,nes vynuogių rinkimui pasibaigus nebus surinkta nė uogelės.+ 11  Drebėkite, nerūpestingosios! Šiurpkite jūs, lengvabūdės! Nuogai išsirenkiteir klubus ašutine prisidenkite.+ 12  Muškitės į krūtinę raudodamosdėl gerųjų laukų ir derlingųjų vynuogynų. 13  Mano tautos žemės dygiakrūmiais ir erškėčiais apžels,jais apaugs visi namai, aidintys nuo linksmybių,užkeros miestas, krykštaujantis iš džiaugsmo.+ 14  Tvirtovė apleista,triukšmingasis miestas ištuštėjęs.+ Ofelis+ ir sargybos bokštas amžiams virto dykvietelaukiniams asilams laigytiir kaimenėms ganytis.+ 15  Bet kai ant mūsų iš aukštybės bus išlieta dvasia,+ta dykvietė į vaismedžių sodą pavirs,bus panaši į mišką.+ 16  Ir įsikurs toje dykvietėje teisumas,vaismedžių sode apsigyvens teisingumas.+ 17  Tikras teisingumas atneš taiką,+tikro teisingumo vaisius bus amžina ramybė ir saugumas.+ 18  Mano tauta gyvens taikioje buveinėje,saugiuose būstuose, ramybės namuose.+ 19  O mišką išguldys kruša,miestą ji sulygins su žeme. 20  Laimingi sau sėsite sėklą prie vandenųir paleisite jaučius su asilais laisvai ganytis.“+

Išnašos

Arba „dosniu“.
Arba „jis elgsis nepagarbiai“.
Arba „dosnaus“.