Izaijo 36:1–22
36 Keturioliktais karaliaus Ezekijo valdymo metais Asirijos karalius Sanheribas+ puolė visus įtvirtintuosius Judo miestus ir juos paėmė.+
2 Asirijos valdovas įsakė rab šakei*+ žygiuoti iš Lachišo+ su didžiule kariuomene Jeruzalėn pas karalių Ezekiją. Atžygiavęs rab šakė savo pajėgas išdėstė prie aukštutinio tvenkinio vandentakio+ palei kelią, vedantį į skalbėjų lauką.+
3 Jį pasitiko rūmų prievaizdas Hilkijo sūnus Eljakimas,+ karaliaus raštininkas Šebna+ ir metraštininkas Asafo sūnus Joachas.
4 Rab šakė kreipėsi į juos: „Ezekijui sakykite: ‘Taip kalba didysis karalius, Asirijos karalius. Iš kur toks tavo pasitikėjimas?+
5 Tu sakai, kad išmanai karybą ir kad karinės tavo pajėgos stiprios. Tai tušti žodžiai. Kuo pasitiki, kad drįsai prieš mane sukilti?+
6 Negi dedi viltis į Egiptą? Į tą palūžusią nendrę? Juk jeigu ja pasiremsi, ji smigs tau į delną ir jį pervers. Taip nutinka visiems, kas pasitiki faraonu, Egipto valdovu.+
7 O gal sakysi: „Mes pasitikime Jehova, savo Dievu“? Bet argi tu pats, Ezekijau, neišgriovei jo šventaviečių ir aukurų?+ Argi neįsakei Judui ir Jeruzalei garbinti dievą prie vieno aukuro?’+
8 Tad kviečiu tave lažintis su mano viešpačiu, Asirijos karaliumi:+ duosiu tau du tūkstančius žirgų, jei tik rasi jiems tiek raitelių.
9 Bet juk kliaudamasis Egiptu, jo kovos vežimais ir raitininkais nepasipriešintum net vienam valdytojui, mažiausiam iš mano valdovo tarnų.
10 Argi ne Jehovos valia mes atėjome šio krašto sunaikinti? Pats Jehova mums liepė: ‘Žygiuokite prieš šitą kraštą ir jį sunaikinkite.’“
11 Eljakimas, Šebna+ ir Joachas rab šakei+ tarė: „Prašom kalbėti su savo tarnais aramėjiškai*,+ mes suprantame. Nekalbėk su mumis žydų tautos kalba, nes žmonės ant mūrų klausosi.“+
12 Bet rab šakė atkirto: „Argi mano valdovas siuntė mane perduoti šiuos žodžius tik jums ir jūsų valdovui? Argi neturėtų jų išgirsti ir ant mūrų sėdintys žmonės, kuriems, kaip ir jums, teks valgyti savo išmatas ir gerti savo šlapimą?“
13 Tada rab šakė atsistojo ir žydų tautos kalba+ ėmė šaukti: „Klausykitės didžiojo karaliaus, Asirijos karaliaus, žodžių!+
14 Taip sako karalius. Nesileiskite Ezekijo apgaunami, jis negali jūsų išgelbėti.+
15 Nesileiskite įtikinami kliautis Jehova,+ netikėkite Ezekijo žodžiais: ‘Jehova tikrai mus išgelbės. Šis miestas nebus atiduotas Asirijos karaliui į rankas.’
16 Neklausykite Ezekijo, nes Asirijos karalius taip kalba: ‘Sudarykite su manimi taiką ir pasiduokite.* Tada kiekvienas galėsite valgyti nuo savo vynmedžio ir nuo savo figmedžio, gerti vandenį iš savo talpyklos,
17 iki ateisiu ir pasiimsiu jus į kraštą, panašų į jūsiškį,+ – į grūdų ir jauno vyno kraštą, duonos ir vynuogynų kraštą.
18 Teneapgauna jūsų Ezekijas žodžiais: „Jehova mus išgelbės.“ Ar kurios nors tautos dievai išgelbėjo savo kraštą iš Asirijos karaliaus rankų?+
19 Kur Hamato ir Arpado+ dievai? Kur Sefarvaimų+ dievai? Ar išgelbėjo jie Samariją iš mano rankų?+
20 Kuris iš visų tų dievų išgelbėjo iš mano rankų savo kraštą? Tad argi Jehova galės išgelbėti iš mano rankų Jeruzalę?’“+
21 Bet jie tylėjo ir nepratarė nė žodžio, nes karalius buvo paliepęs: „Neatsakykite jam.“+
22 Rūmų prievaizdas Hilkijo sūnus Eljakimas, karaliaus raštininkas Šebna+ ir metraštininkas Asafo sūnus Joachas persiplėšė drabužius ir nuėję pas Ezekiją perdavė jam visus rab šakės žodžius.
Išnašos
^ Arba „vyriausiajam taurininkui“.
^ Arba „siriškai“.
^ Pažod. „Sudarykite su manimi palaiminimą ir išeikite pas mane“.
