Izaijo 37:1–38
37 Išgirdęs tai, karalius Ezekijas persiplėšė drabužius, apsivilko ašutinę ir nuėjo į Jehovos Namus.+
2 Ezekijo įsakymu rūmų prievaizdas Eljakimas, raštininkas Šebna ir kunigų seniūnai, apsivilkę ašutinėmis, nuėjo pas pranašą Izaiją,+ Amoco sūnų,
3 ir tarė jam: „Taip sako Ezekijas. Ši diena – sielvarto, bausmės* ir gėdos diena. Atėjo laikas vaikams gimti, bet gimdyti nėra jėgų.+
4 Galgi Jehova, tavo Dievas, išgirs, ką kalbėjo rab šakė, savo viešpaties Asirijos karaliaus atsiųstas išjuokti gyvojo Dievo?+ Galgi tavo Dievas Jehova pašauks jį atsiskaityti už visus žodžius, kuriuos girdėjo? Pasimelsk+ už tuos, kurie dar gyvi.“+
5 Taigi karaliaus Ezekijo tarnai atėjo pas Izaiją.+
6 Izaijas jiems atsakė: „Savo viešpačiui perduosite: ‘Taip sako Jehova. Neišsigąsk+ to, ką girdėjai, – žodžių, kuriais Asirijos karaliaus pasiuntiniai+ prieš mane piktžodžiavo.
7 Aš įkvėpsiu jam tokią dvasią, kad gavęs žinią jis sugrįš į savo žemę.+ Savo paties krašte jis kris nuo kalavijo.’“+
8 Sužinojęs, kad Asirijos karalius atsitraukė nuo Lachišo, rab šakė sugrįžo pas jį. Tuo metu karalius kovojo prieš Libną.+
9 Karaliui buvo pasakyta, kad prieš jį atžygiuoja Etiopijos valdovas Tirhaka. Išgirdęs apie tai, karalius vėl siuntė pasiuntinius pas Ezekiją,+ sakydamas:
10 „Štai ką perduosite Judo karaliui Ezekijui: ‘Nesileisk dievo, kuriuo pasitiki, apgaunamas, neklausyk, kad jis sako: „Jeruzalė neatiteks Asirijos karaliui į rankas.“+
11 Tu juk girdėjai, ką Asirijos karaliai padarė visiems kraštams, – kad juos sunaikino.+ Tad nejau tu išsigelbėsi?
12 Argi išgelbėjo dievai tas tautas? Argi mano protėviai jų nesunaikino?+ Kur dabar Gozanas, Haranas,+ Recefas ir Edeno žmonės, gyvenę Telasare?
13 Kur yra Hamato karalius, Arpado karalius, Sefarvaimų,+ Henos ir Ivos miestų karaliai?’“
14 Paėmęs laiškus iš pasiuntinių rankų, Ezekijas juos perskaitė. Tada nuėjo į Jehovos Namus ir išskleidė juos* Jehovos akivaizdoje.+
15 Ezekijas Jehovai meldėsi:+
16 „Jehova, kareivijų Viešpatie,+ Izraelio Dieve, kuris sėdi soste viršum* kerubų! Tu vienas esi visų žemės karalysčių Dievas. Tu sukūrei dangų ir žemę.
17 Suklusk, Jehova, išgirsk!+ Jehova, atmerk akis ir pažvelk!+ Paklausyk, kokiais žodžiais Sanheribas tyčiojasi iš tavęs, gyvasis Dieve.+
18 Iš tiesų, Jehova, Asirijos karaliai nuniokojo visus kraštus,+ savo kraštą irgi,
19 ir sumetė jų dievus į ugnį, sunaikino,+ nes jie buvo ne dievai, o medžio ir akmens dirbiniai, žmogaus rankų darbas.+
20 Mūsų Dieve Jehova, gelbėk dabar nuo jo rankos, ir visos žemės karalystės žinos, kad tu, Jehova, vienintelis esi Dievas.“+
21 Amoco sūnus Izaijas perdavė Ezekijui tokią žinią: „Taip sako Jehova, Izraelio Dievas. Kadangi meldei manęs dėl Asirijos karaliaus Sanheribo,+
22 Jehova jam skelbia tokį nuosprendį:
‘Mergelė, Siono dukra, tave niekina, tave išjuokia.
Jeruzalės dukra tyčiojasi iš tavęs*.
23 Iš ko šaipeisi,+ prieš ką piktžodžiavai?
Prieš ką pakėlei savo balsą?+
Į ką įžūliom akim žvelgei?
Į Izraelio Šventąjį!+
24 Per savo tarnus Jehovą išjuokei,+ sakei:„Su daugybe kovos vežimųį aukštuosius kalnus užkilsiu,+į Libano vietas atokiausias.
Didingus jo kedrus, vešliuosius kadagius iškirsiu.
Pasieksiu jo viršūnes, miškus jo tankiausius.
25 Iškasiu šulinius ir jų vandenį išgersiu,savo kojų padais Egipto upes* išdžiovinsiu.“
26 Nejau negirdėjai? Jau seniai tai nuspręsta*,nuo senų laikų esu tai parengęs.+
Dabar visa įvykdysiu.+
Įtvirtintuosius miestus griuvėsių krūvomis tu paverti.+
27 Jų gyventojai bejėgiai,išsigandę ir kenčia gėdą.
Jie – lyg pievų žolė, lyg laukų žaluma,lyg rytvėjo išdeginta žolė ant stogų.
28 Matau tave sėdintį, matau išeinantį ir pareinantį,+matau, kada ant manęs esi įtūžęs.+
29 Girdėjau, kaip ant manęs niršti ir kaip riaumoji,+todėl įversiu kablį tau į šnerves, įbruksiu žąslus+ į nasrusir keliu, kuriuo atėjai, atgal parvesiu.’
30 Štai, Ezekijau, tau ženklas. Šiemet valgysi grūdus, užaugusius savaime*, kitąmet – irgi užaugusius savaime, o trečiais metais sėsite ir pjausite, veisite vynuogynus ir valgysite jų derlių.+
31 Išsigelbėjęs Judo namų likutis+ leis šaknis giliai ir nokins vaisių aukštai.
32 Ir pasklis iš Jeruzalės išlikusieji, nuo Siono kalno – tie, kurie bus išsigelbėję.+ Kareivijų Viešpats Jehova su užsidegimu tai įvykdys.+
33 Todėl apie Asirijos karalių Jehova sako:+
‘Jis neįžengs į šį miestą,+nė strėlės į jį nepaleis,su skydu priešais nestos,apgulos pylimo nesupils.+
34 Keliu, kuriuo atėjo, jis sugrįšir į šį miestą kojos neįkels, – tai Jehovos žodis.
35 Miestą apginsiu,+ išgelbėsiu dėl savęs+ir dėl savo tarno Dovydo.’“+
36 Ir Jehovos angelas nužengęs užmušė asirų stovykloje 185 000 vyrų. Anksti ryte visur buvo matyti vien lavonai.+
37 Asirijos karalius Sanheribas parkeliavo atgal į Ninevę+ ir ten pasiliko.+
38 Kartą, jam besimeldžiant šventykloje savo dievui Nisrochui, jo paties sūnūs Adramelechas ir Sareceras nužudė jį kalaviju.+ Juodu pabėgo į Ararato žemę,+ o karaliumi vietoj Sanheribo tapo jo sūnus Asarhadonas.+
Išnašos
^ Arba „užgaulių“.
^ Pažod. „jį“.
^ Arba galbūt „tarp“.
^ Pažod. „kraipo galvą“.
^ Arba „kanalus“.
^ Pažod. „padaryta“.
^ Arba „iš nuobirų“.
