Izaijo 40:1–31
40 „Guoskite, paguoskite mano tautą, – sako jūsų Dievas,+ –
2 kalbėkite į širdį Jeruzalei,paskelbkite jai, kad savo darbo prievolę atliko,kad savo kaltę išpirko.+
Iš Jehovos rankos ji atsiėmė atlygį* už visas savo nuodėmes.“+
3 Girdėti balsas dykumoje:„Paruoškite Jehovai kelią!+
Nutieskite* mūsų Dievui dykumos vieškelį.+
4 Kiekvienas slėnis tebūna užpiltas,kiekvienas kalnas ir kalva nulyginti.
Tetampa kauburiuota žemė lygi,grublėtoji tepavirsta lyguma.+
5 Jehovos šlovė bus apreikšta.+
Visi žmonės ją išvys,+nes tai ištarė Jehovos lūpos.“
6 Paklausyk! Vienas sako: „Skelbk!“
Kitas atsiliepia: „O ką skelbti?“ –„Žmonės tėra žalia žolė,jų ištikimoji meilė – lyg laukų žiedas.+
7 Jehovai* pūstelėjus,žolė sudžiūsta,žiedas nuvysta.+
Išties žmonės tėra žalia žolė.
8 Žolė sudžiūsta,žiedas nuvysta,o Dievo žodis tveria amžinai.“+
9 Užkopk į aukštą kalną,gerosios žinios Sionui skelbėja.+
Garsiai šauk,gerosios žinios Jeruzalei skelbėja,šauki, nebijok.
Judo miestams pranešk: „Štai jūsų Dievas!“+
10 Visavaldis Jehova ateis su galybeir valdys savąja ranka.+
Jis turi paruošęs atlygį,jau yra parengęs užmokestį.+
11 Jis kaip ganytojas savo kaimenę žiūrės*.+
Savo rankomis ėriukus jis surinksir užantyje nešios,švelniai vedžios žindenes.+
12 Kas sauja paseikėjo vandenis+ir sprindžiu* dangų išmatavo?
Kas saiku susėmė žemės dulkes?+
Kas svarstyklėmis pasvėrė kalnus,svertuvu – kalvas?
13 Kas išmatavo* Jehovos dvasiąir koks patarėjas gali jį pamokyti?+
14 Su kuo jis tarėsi, kad išmanymo įgytų?
Kas teisingumo taku jį mokė eiti?
Kas toks supratimo davė?
Kas parodė, kur išmanymo kelias?+
15 Juk tautos – tik lašas kibire,tik dulkės ant svarstyklių.+
Salas it dulkeles jis pakelia.
16 Net viso Libano neužtektų ugniai kurstytiir jo žvėrių per maža būtų deginamosioms aukoms.
17 Jo akivaizdoje visos tautos yra niekas,+jo akyse jų tarsi nėra, jos – tuščia vieta.+
18 Su kuo palyginsite Dievą?+
Į ką jis būtų panašus?+
19 Amatininkas liedina stabą,kalvis jį paauksuoja,+sidabro grandines jam kala.
20 Savo atnašai žmogus renkasi medį+ –tokį, kuris nesupus.
Jis ieško nagingo meistro,kad dievuką sutvirtintų ir tas nenuvirstų.+
21 Argi nežinote?
Ar negirdėjote?
Nejau tai nuo pat pradžių nėra jums apsakyta?
Kaip nesuprantate to, kas akivaizdu nuo pat žemės užgimimo*?+
22 Jo buveinė – virš žemės apskritos*,+jam lyg žiogai atrodo jos gyventojai.
Dangų tarsi skraistę jis ištiesia,kaip gyvenamą palapinę išskleidžia.+
23 Jis pareigūnus nieku paverčia,žemės teisėjus* – tuščia vieta.
24 Vos tik pasodinti,vos pasėti,vos įleidę žemėn šaknis,jie nudžiūsta vėjui papūtus,vėtra juos išpusto kaip šiaudus.+
25 „Su kuo mane palyginsite? Kas gi man prilygti gali? – sako Šventasis. –
26 Pakelkite akis į dangų, pažiūrėkite.
Kas visas jas sukūrė?+
Tai tas, kuris pulkais jas veda, visas suskaičiavęs.
Jis visas jas vardais šaukia.+
Jis didžiai galingas, jo jėga beribė,+tad jos visos – savo vietose.
27 Kodėl, Jokūbai, skundiesi, kodėl, Izraeli, sakai:‘Paslėptas nuo Jehovos mano kelias,teisingumo iš Dievo nesulaukiu’?+
28 Nejau nežinai? Nejau negirdėjai?
Jehova, visų žemės pakraščių Kūrėjas, bus Dievas visą amžinybę.+
Jis niekada nepavargsta, nepailsta,+jo išmintis neištiriama.+
29 Pavargusį jis pastiprina,pailsusiam duoda jėgų.+
30 Vaikinai pavargsta, išsenka,jaunuoliai klumpa ir griūva,
31 bet tie, kurie deda viltis į Jehovą, atgaus jėgas,pakils lyg ereliai ant sparnų.+
Jie bėgs ir nepavargs,eis ir nepails.“+
Išnašos
^ Arba „dvigubai“.
^ Arba „Nulyginkite“.
^ Arba „Jehovos dvasiai“.
^ Arba „ganys“.
^ Atstumas tarp nykščio ir mažojo piršto, išskėstų į šalis. Žr. priedą B14.
^ Arba galbūt „perprato“.
^ Pažod. „pamatų“.
^ Arba „apvalios“.
^ Arba „valdovus“.
