Izaijo 49:1–26
49 Klausykitės manęs, salos,sukluskite, tolimosios tautos!+
Jehova pašaukė mane dar negimusį*,+ištarė mano vardą dar tada, kai buvau motinos įsčiose.
2 Mano liežuvį* jis padarė aštrų lyg kalaviją,pridengė mane savo rankos šešėliu.+
Tarsi strėlę mane nusmailinoir paslėpė savo strėlinėje.
3 Jis tarė man: „Tu – mano tarnas, Izraeli,+per tave aš apreikšiu savo šlovę.“+
4 Aš sakiau: „Veltui plušau,tuščiai, perniek jėgas eikvojau.
Bet iš tikrųjų mano teisėjas yra Jehova*,mano Dievas man atlygins.“+
5 Dabar Jehova – tas, kuris mane dar negimusį savo tarnu paskyrė, –liepė man parvesti Jokūbą,surinkti prie jo Izraelį.+
Jehovos akyse išaukštintas būsiu,mano Dievas bus mano stiprybė.
6 Ir jis pasakė: „Paskyriau tave tarnu,kad atgaivintum Jokūbo gimines,kad parvestum Izraelio likučius.
Maža to, padariau tave tautų šviesa,+kad mano išgelbėjimas pasiektų žemės pakraščius.“+
7 Jehova, Izraelio Atpirkėjas ir Šventasis,+ sako valdovų tarnui – tam, kurį tauta paniekino,+ kuriuo ji bjaurisi:
„Tave išvydę, karaliai atsistos,didžiūnai žemai lenksis,reikš pagarbą Jehovai, ištikimajam Dievui,+Izraelio Šventajam, kuris tave išsirinko.“+
8 Jehova sako:„Malonės metu išklausiau tave,+išgelbėjimo dieną tau padėjau.+
Saugojau, kad būtum sandora žmonėms,+kad atkurtum kraštąir sugrąžintum juos į apleistą paveldą,+
9 kad tartum kaliniams: ‘Išeikite!’+
ir tamsybėje tūnantiems:+ ‘Pasirodykite!’
Palei vieškelius jie ganysis,palei išmintus takus* plytės jų ganyklos.
10 Jie nealks ir netrokš,+nekepins jų saulės kaitra,+nes Gailestingasis juos ves,+lydės prie vandens versmių.+
11 Kalnus aš keliais paversiu,supilsiu vieškelius aukštai.+
12 Antai! Visi jie iš toli pareina:+vieni – iš šiaurės, kiti – iš vakarų,dar kiti – iš Sinimų krašto.“+
13 Džiūgauki, dangau! Linksminkis, žeme!+
Džiaugsmo šūksniais pratrūkite, kalnai!+
Juk Jehova paguodė savo tautą+ir savo varguolių pasigailėjo.+
14 Bet Sionas sako:„Jehova mane paliko,+ Jehova užmiršo.“+
15 Argi moteris užmiršta savo kūdikį,argi būna ji negailestinga savo įsčių sūnui?
Net jei kuri užmirštų, aš tavęs neužmiršiu.+
16 Žiūrėk! Savo delnuose įrėžiau tavo vardą,tavo mūrai man visada prieš akis.
17 Tavo sūnūs parskuba.
Visi, kas tave plėšė ir siaubė, pasitrauks.
18 Pakelk akis ir apsidairyk.
Štai tavieji renkasi draugėn,+ateina visi pas tave.
„Kaip aš gyvas, – sako Jehova, –jais visais pasidabinsi,pasipuoši lyg nuotaka puošmenomis.
19 Nuniokotos ir tuščios buvo tavo buveinės, šalis griuvėsiuose gulėjo,+bet dabar žmonėms tavyje bus per ankšta.+
Tie, kurie tave rijo,+ bus toli nuo tavęs.+
20 Sūnūs, gimę tau, vaikų netekusiai, sakys:‘Mums čia per ankšta.
Padaryki vietos mums čionai gyventi.’+
21 Tada sakysi širdyje:‘Kas juos man pagimdė?
Juk esu netekusi vaikų ir nevaisinga,ištremta ir įkalinta.
Kas juos užaugino?+
Vienui viena buvau palikusi,+tai iš kur gi jie?’“+
22 Visavaldis Jehova sako:„Aš iškelsiu ranką, kad tautos išvystų,pakelsiu ženklą, kad visos matytų.+
Jos parneš tavo sūnus ant rankų*,tavo dukteris – ant pečių.+
23 Karaliai tave globos,+karalienės bus tavo žindyvės.
Jie lenksis tau iki pat žemės+ir tau nuo kojų laižys dulkes.+
Tada žinosi, kad aš esu Jehova.
Tiems, kas viliasi manimi, neteks gėdytis.“+
24 Kas atimtų pagrobtuosius iš galiūno?
Kas išvaduotų belaisvius iš engėjo rankų?
25 O Jehova sako:„Belaisviai iš galiūno bus atimti,+pagrobtieji bus išvaduoti iš engėjo rankų.+
Kovosiu prieš tuos, kurie prieš tave kovoja,+išgelbėsiu tavo sūnus.
26 Priversiu tavo engėjus misti savo kūnu,nuo savo kraujo jie apgirs tarsi nuo saldaus vyno.
Ir visi sužinos, kad esu Jehova+ –tavo Gelbėtojas+ ir Atpirkėjas,+Jokūbo Galingasis.“+
Išnašos
^ Pažod. „iš įsčių“.
^ Pažod. „burną“.
^ Arba „iš Jehovos susilauksiu teisingumo“.
^ Arba galbūt „plikas kalvas“.
^ Pažod. „užantyje“.
