Izaijo 65:1–25
65 „Apsireiškiau tiems, kurie apie mane neklausinėjo,mane surado tie, kurie nė neieškojo.+
Tautai, kuri mano vardo nesišaukė, sakiau: ‘Aš čia! Aš čia!’+
2 Ištisą dieną tiesiau rankas į užsispyrėlę tautą,+į tuos, kurie blogais keliais vaikšto,+pãskui savo užmačias eina,+
3 į tautą, kuri atvirai mane įžeidinėja+ –aukoja giraitėse+ ir ant plytų smilko.
4 Jie sėdi prie kapų,+slaptose vietose* nakvoja.
Kiaulieną jie valgo,+bjaurus viralas jų puoduose.+
5 ‘Būk ten, kur esi, – jie sako, – prie manęs nesiartink,nes aš už tave šventesnis*.’
Jie – dūmai mano šnervėse, ugnis visą dieną liepsnojanti.
6 Visa tai mano akivaizdoje užrašyta.
Aš netylėsiu –jiems atlyginsiu,+atseikėsiu, kiek nusipelnė,*
7 atmokėsiu už jų pačių ir jų tėvų kaltes,+ – taip sako Jehova, –nes kalnuose jie aukojo*,ant kalvų iš manęs tyčiojosi.+
Visų pirma atmokėsiu jiems – atseikėsiu, kiek nusipelnė*.“
8 Taip kalba Jehova:„Kol vynuogių kekėje yra sulčių*,žmonės sako: ‘Neišmesk jos, nes joje tebėra šis tas gero*.’
Ir aš taip darysiu –visų savo tarnų neatmesiu.+
9 Iš Jokūbo išauginsiu atžalą,iš Judo – palikuonį, kad kalnus mano paveldėtų.+
Mano išrinktieji kraštą gaus nuosavybėn,mano tarnai tenai gyvens.+
10 Šaronas+ taps avių ganykla,Achoro slėnis+ – vieta, kur guls galvijai.
Tai bus tautai, kuri manęs ieško.
11 Bet jūs palikote Jehovą,+mano šventąjį kalną užmiršote,+laimės dievui padengėte staląir lemties dievui pripylėte taures pagardinto vyno.
12 Tad lemsiu jums žūti nuo kalavijo,+jus parklupdys ir paskers,+nes, kai šaukiau, neatsiliepėte,kai kalbėjau, nesiklausėte.+
Darėte, kas nedora mano akyse,rinkotės tai, kas man nepatiko.“+
13 Todėl visavaldis Jehova sako:„Mano tarnai valgys, o jūs alksite.+
Mano tarnai gers,+ o jūs trokšite.
Mano tarnai džiugiai šūkaus,+ o jūs kęsite gėdą.+
14 Mano tarnai linksma širdimi džiūgaus,o jūs šauksite iš širdies skausmo,vaitosite iš širdgėlos.
15 Jūsų vardą mano išrinktieji kaip prakeiksmą tars.
Visavaldis Jehova jus visus mirtimi nubaus,o savo tarnams naują vardą duos.+
16 Ir kas tik šalyje prašys palaiminimo,prašys jo iš tiesos* Dievo.
Kas tik krašte tars priesaiką,tas prisieks tiesos* Dievu.+
Buvę vargai nueis užmarštin.
Mano akys daugiau jų nematys.+
17 Štai aš kuriu naują dangų ir naują žemę.+
Tai, kas buvo, pasimirš,išdils iš širdies.+
18 Tad džiūgaukite ir per amžius linksmi būkite dėl to, ką kuriu.
Štai kuriu Jeruzalę, kad teiktų džiaugsmą,kuriu jos žmones, kad keltų pasigėrėjimą.+
19 Aš džiaugsiuosi Jeruzale, gėrėsiuosi savo žmonėmis.+
Nebebus tenai girdėti nei verksmo, nei sielvartingų dejonių.+
20 Nebus ten taip, kad kūdikis vos kelias dienas gyventų,kad senelis mirtų žilų dienų nesulaukęs.
Kas mirs šimtametis, tą jaunuoliu laikys,nusidėjėlis bus prakeiktas, nors ir šimto būtų sulaukęs*.
21 Jie statysis namus ir juose gyvens,+sodinsis vynuogynus ir valgys jų derlių.+
22 Jie statys ne tam, kad kiti apsigyventų,sodins ne tam, kad kiti suvalgytų.
Mano žmonių amžius prilygs medžio amžiui,+mano išrinktieji ilgai naudosis savo rankų darbo vaisiais.
23 Jų triūsas neis veltui,+negimdys jie vaikų vargui,nes jie ir jų palikuoniaiyra Jehovos palaimintųjų giminė.+
24 Jiems dar nepradėjus manęs šauktis, atsiliepsiu,jiems dar tebekalbant, atsakysiu.
25 Vilkas ir ėriukas kartu ganysis,liūtas ės šiaudus kaip jautis,+gyvatė mis dulkėmis.
Mano šventame kalne jie niekam nedarys žalos, niekam nekenks.+ Taip sako Jehova.“
Išnašos
^ Arba galbūt „sarginėse“.
^ Arba galbūt „nes mano šventumas tau pereis“.
^ Pažod. „jiems į užantį“.
^ Arba „leido dūmus“.
^ Pažod. „jiems į užantį“.
^ Pažod. „jauno vyno“.
^ Pažod. „palaiminimas“.
^ Arba „ištikimybės“. Pažod. „amen“.
^ Arba „ištikimybės“. Pažod. „amen“.
^ Arba galbūt „kas šimto nesulauks, bus laikomas prakeiktu“.
