Jeremijo 15:1–21
15 Jehova man tarė: „Net jei pats Mozė su Samueliu atsistotų mano akivaizdoje,+ ši tauta mano malonės nesulauktų. Varyk juos man iš akių. Tegu eina sau.
2 Jeigu jie tavęs klaustų: ‘Kur mes eisime?’, atsakysi: ‘Taip sako Jehova.
Kam skirta mirti nuo maro, eis mirti nuo maro!
Kam skirta žūti nuo kalavijo, eis žūti nuo kalavijo!+
Kam skirta mirti nuo bado, eis mirti nuo bado!
Kam skirta eiti nelaisvėn, eis nelaisvėn!’+
3 ‘Siųsiu jiems keturias negandas*,+ – tai Jehovos žodis. Kalavijas juos kapos, šunys tąsys, padangių paukščiai les ir žemės žvėrys draskys.+
4 Paversiu juos siaubo reginiu visoms žemės karalystėms+ bausdamas už tai, ką Jeruzalėje padarė Judo karaliaus Ezekijo sūnus Manasas.+
5 Kas tavęs, Jeruzale, gailės?
Kas tave atjaus?
Kas sustos pasiteirauti, kaip gyvuoji?
6 Mane tu palikai – tai Jehovos žodis,+ –atsukai man nugarą*.+
Todėl pakelsiu prieš tave ranką ir tave sunaikinsiu.+
Jau pailsau tavęs gailėtis.
7 Krašto miestuose juos šakėmis vėtysiu,paliksiu be vaikų.+
Sunaikinsiu savo tautą,nes gręžtis nuo savo kelių nenorėjo.+
8 Mano akivaizdoje jų našlių bus daugiau nei smilčių pajūryje.
Vidury dienos prieš jų motinas ir jaunuolius atsiųsiu naikintoją,ūmai sukelsiu sąmyšį ir siaubą.
9 Septynis pagimdžiusioji alpsta,sunkiai alsuoja.
Nors tebėra diena, jos saulė nusileido,užtraukdama gėdą ir pažeminimą*.
Kas gyvi bus likę,tuos atiduosiu priešo kalavijui.’ Tai Jehovos žodis.“+
10 Vargas man! Kamgi, mano motina, pagimdei mane+ –žmogų, su kuriuo ginčijasi ir kivirčijasi visas kraštas?
Nei kam esu ką skolinęs, nei kam skolingas,bet visi man bloga linki.
11 Jehova pasakė: „Geru tau atsilyginsiu,nelaimei užėjus tave apginsiu,sunkiu metu nuo priešų užstosiu.
12 Ar gali kas geležį sulaužyti – geležį iš šiaurės?
Ar gali kas varį sutrupinti?
13 Tavo* išteklius ir turtus leisiu išgrobti,+už dyką atiduosiu, nes visame krašte darei nuodėmes.
14 Atiduosiu juos tavo priešams,kad išgabentų į kraštą, kurio nepažįsti.+
Mano pykčio ugnis užsidegė,ant jūsų suliepsnojo.“+
15 Jehova, tu žinai mano vargą,atsimink mane, į mane pažvelki.
Atkeršyk mano persekiotojams.+
Jei sulaikysi savo pyktį, pražūsiu,tu juk žinai, kad dėl tavęs turiu užgaules kęsti.+
16 Mane pasiekė tavo žodžiai ir aš juos prarijau.+
Tavo žodis suteikė man džiaugsmo ir pralinksmino širdį,nes tavuoju vardu, Jehova, kareivijų Dieve, esu vadinamas.
17 Su ūžautojais nesėdžiu, su jais nesilinksminu.+
Sėdžiu vienas, nes tavoji ranka mane slegia,tu apmaudo* mane pripildei.+
18 Kodėl mano skausmas neslūgsta? Kodėl žaizda neužsitraukia?
Užgyti ji nenori.
Nejau būsi man lyg apgaulingas šaltinis,kuriuo negalima pasitikėti?
19 Todėl Jehova sako:„Jei tik sugrįši, tave atgaivinsiu,ir tu tarnausi* mano akivaizdoje.
Jei mokėsi atskirti tikrus dalykus nuo beverčių,būsi tarsi mano paties lūpos*.
Jie patys gręšis į tave,tau į juos gręžtis nereikės.
20 Padarysiu tave tvirta vario siena šioje tautoje.+
Jie kovos prieš tave, bet nenugalės,+nes aš būsiu greta, tave saugosiu ir vaduosiu. Tai Jehovos žodis.
21 Ištrauksiu tave iš nedorėlių gniaužtų,išpirksiu iš nuožmiųjų rankos.“
Išnašos
^ Arba galbūt „ketveriopas bausmes“. Pažod. „keturias šeimas“.
^ Arba galbūt „ėjai atatupsta“.
^ Arba galbūt „susigėdusi ir sumišusi“.
^ Tikriausiai turimas omenyje Judo kraštas.
^ Arba „pasmerkimo žinios“.
^ Pažod. „stosi“.
^ Arba „mano vardu kalbėsi“.
