Jeremijo 51:1–64
51 Štai ką sako Jehova:„Babilonui ir Leb Kamajo* gyventojamsūmai sukelsiu pražūtingą vėją.+
2 Siųsiu į Babiloną vėtytojus.
Nelaimės dieną jie apguls jį iš visų pusių,išvėtys ir ištuštins.+
3 Lankininkas neišlenks lanko,kovotojas nepakils, neužsidės šarvų.
Negailėkite jo jaunuolių!+
Jo kariuomenę sunaikinkite.
4 Chaldėjų žemėje jie kris nuo kalavijo,miesto gatvėse gulės persmeigti.+
5 Kareivijų Viešpats Jehova nepaliko Izraelio ir Judo našlėmis.+
Izraelio Šventojo akyse jų* kraštas yra sunkiai nusikaltęs.
6 Bėkite iš Babilono,gelbėkite gyvybę!+
Nepražūkite dėl jo kaltės.
Atėjo Jehovos keršto metas,metas atmokėti jam už visa, ką jis darė.+
7 Babilonas – aukso taurė Jehovos rankoje –nugirdė visą žemę.
Jo vyną gėrė visos tautos,+todėl išėjo iš proto.+
8 Babilonas krito staiga, sutriuškintas buvo.+
Raudokite dėl jo!+
Atneškite balzamo jo skausmui apmalšinti, – gal dar pagis?“ –
9 „Babiloną bandėme išgydyti, bet jis neišgijo.
Palikite jį; metas grįžti kiekvienam į savo kraštą.+
Jo kaltė pasiekė dangų,pakilo aukštai, iki debesų.+
10 Jehova įvykdė teisingumą mūsų labui.+
Eime, apsakykime Sione, ką mūsų Dievas Jehova padarė.“+ –
11 „Nušveiskite strėles,+ čiupkite skydus apskrituosius*.
Jehova pakurstė medų karalius,+nes užsimojo sunaikinti Babiloną.
Tai bus Jehovos atpildas, jis atkeršys už savo šventyklą.
12 Iškelkite ženklą,+ pulkite Babilono sienas.
Stiprinkite sargybą, pastatykite sargybinius,pasalas suruoškite,nes Jehova nusprendė, ką darysir kaip įvykdys visa, kuo grasino Babilono gyventojams.“+
13 „O moterie, gyvenanti prie sraunių vandenų+ir pertekusi visokiausio turto,+tau atėjo galas, tu liausiesi lobusi.+
14 Kareivijų Viešpats Jehova prisiekė savo siela:‘Tarsi skėriai užplūs tave kovotojai,jie pergalingai šūkaus, tave nugalėję.’+
15 Tai jo galia žemę sukūrė,jo išmintis pasaulį įtvirtino,+jo išmanymas dangaus skliautą išskleidė.+
16 Pasigirdus jo balsui,vandenys danguje pašėlsta,atgena jis debesis* nuo žemės pakraščių,žaibus su lietumi atsiunčia,*iš savo sandėlių paleidžia vėją.+
17 Žmogus elgiasi neprotingai, be išmanymo.
Auksakaliui teks gėdytis, kad stabą darė.+
Jo dirbiniai* – tik apgaulė,dvasios* juose nėra.+
18 Jie – niekas*,+ vien pajuokos verti.
Atsiskaitymo dienai atėjus, jie pražus.
19 O Jokūbo Dievas* kitoks,jis yra tas, kuris viską sukūrė,jis – savo paveldo ramstis*.+
Jis vardu Jehova, kareivijų Viešpats.“+
20 „Tu esi mano vėzdas, kovai parengtas ginklas.
Tavimi aš smogsiu tautoms,tavimi naikinsiu karalystes.
21 Tavimi pakirsiu žirgą ir raitininką,sutriuškinsiu kovos vežimą ir jo kovotoją.
22 Tavimi nugalabysiu vyrą ir moterį,senį ir vaiką,vaikiną ir merginą,
23 padarysiu galą piemeniui ir jo kaimenei,žemdirbiui ir jo jungui jaučių,valdytojams ir jų statytiniams.
24 Atmokėsiu Babilonui ir visiems Chaldėjos gyventojamsuž visas piktadarystes, kurias jums matant darė Sione,+ – tai Jehovos žodis. –
25 Aš kovosiu su tavimi,+ pražūties kalne,visos žemės niokotojau.+ Tai Jehovos žodis.
Pakelsiu ranką prieš tave ir nuritinsiu tave nuo uolų,iš tavęs teliks išdegęs kalnas.
26 Žmonės ant tavęs neberas nė akmens namo kertei ar pamatui,nes būsi visiems laikams nuniokotas.+ Tai Jehovos žodis.
27 Iškelkite krašte ženklą,+pūskite tautoms ragą.
Siųskite* tautas į kovą su juo,suburkite prieš jį Ararato,+ Minio ir Aškenazo karalystes.+
Paskirkite pareigūną, kad telktų karius į kovą prieš jį.
Žirgų tebus tarsi spiečiai knibždančių skėrių.
28 Siųskite* tautas kovoti su juo –Medijos karalius,+ jos valdytojus ir valdininkus,visus jai pavaldžius kraštus.
29 Žemė drebės ir siūbuos,kai Jehova imsis vykdyti savo užmojį prieš Babiloną –paversti jo žemes siaubo reginiu, negyvenama dykviete.+
30 Babilono kariai liovėsi kovojęir sėdi užsidarę tvirtovėse.
Jie visai neteko jėgų,+tapo silpni lyg moteriškė.+
Jų namai pleška,vartų velkės sulaužytos.+
31 Bėga pasiuntinys paskui pasiuntinį,žinianešys paskui žinianešį,skuba Babilono karaliui pranešti, kad visi miesto pakraščiai vienas po kito užgrobiami,+
32 kad brastos užimtos,+papiruso laivai sudeginti,kovotojai išgąsčio apimti.“
33 Štai ką sako kareivijų Viešpats Jehova, Izraelio Dievas:
„Babilono dukra pavirto į grendymą,jau laikas ją kietai suplūkti.
Netrukus ateis jai pjūties metas.“
34 „Babilono karalius Nebukadnecaras mane ėdė,+kėlė man klaiką.
Jis ištuštino mane lyg indą ir nutėškė į šoną.
Jis rijo mane kaip gyvatė,+kimšo pilvą mano skanumynais.
Jis nuplovė mane šalin.
35 O kad priliptų Babilonui žaizdos, kokias man padarė, kokiomis mano kūną nusėjo!“ – sako Siono gyventojas.+
„O kad Chaldėjos gyventojų būtų pareikalauta atsiskaityti už mano kraują!“ – sako Jeruzalė.
36 Todėl štai ką sako Jehova:„Aš pats spręsiu tavo bylą,+aš pats už tave atkeršysiu.+
Nusekinsiu jo vandenis, išdžiovinsiu jo šaltinius.+
37 Babilonas virs akmenų sąvarta,+šakalų buveine,+jis taps siaubo reginiu ir pajuoka*,paliks dykas, be žmonių.+
38 Jo gyventojai staugs kaip liūtai,urgs tarsi maži liūtukai.
39 Kai jie bus įsismarkavę, suruošiu jiems pokylį ir juos nugirdysiu.
Jie pasilinksmins,+o paskui amžiams užmigsir nebepabus.+ Tai Jehovos žodis.
40 Aš nuvesiu juos paskersti tarsi avinėlius,tarsi avinus ir ožius.
41 Štai kaip buvo paimtas Šešachas*,+štai kaip užkariautas tas, kurį visa žemė liaupsino!+
Babilonas tautų akyse tapo siaubo reginiu!
42 Babiloną užplūdo vandenys,gausingos bangos užliejo.
43 Jo miestai – baisu žiūrėti, jie virto sausyne, dykviete.
Tame krašte jau niekas negyvens, žmogus ten kojos nebekels.+
44 Aš nusitaikysiu į Belį,+ Babilono dievą,jam iš nasrų ištrauksiu, ką yra prarijęs.+
Tautos pas jį nebeplūs,ir Babilono sienos subyrės.+
45 Bėkite iš Babilono, manieji tarnai!+
Gelbėkite gyvybę+ nuo liepsnojančio Jehovos pykčio!+
46 Teneišsigąsta jūsų širdis ir tenebūgštauja, kai kraštą pasieks kokia žinia.
Vienais metais girdėsite vienokią,kitais – kitokią,žmonės kalbės apie smurtą, apie valdovų susirėmimus.
47 Ateina dienos,kai nusitaikysiu į Babilono stabus.
Sugėdintas bus visas kraštas,jame bus pilna užmuštųjų.+
48 Dangus, žemė ir visa, kas juose,džiūgaus dėl Babilono pražūties.+
Ateis iš šiaurės jo naikintojai.+ Tai Jehovos žodis.
49 Babilonas ne tik izraelitų kraują liejo,+žmonės iš visų kraštų ten negyvi krito.
50 Kas išvengėte kalavijo, bėkite, negaišuokite!+
Jūs, kurie toli, atminkite Jehovą,tegrįžta Jeruzalė į jūsų širdis.“+ –
51 „Iš mūsų juokiasi, mes kenčiame gėdą,nuo jos mums raudonuoja veidai,mat svetimieji įsibrovė į Jehovos Namų šventąsias buveines.“+ –
52 „Užtat ateina dienos, – tai Jehovos žodis, –kai nusitaikysiu į Babilono stabus,ir krašte netils sužeistųjų dejonės.+
53 Net jei iki pat dangaus iškiltų Babilonas,+net jeigu aukštos jo tvirtovės debesis remtų,naikintojai, kuriuos siunčiu, jį nugalės.+ Tai Jehovos žodis.
54 Ar girdite riksmus Babilone,+didžios nelaimės garsus chaldėjų žemėje?+
55 Tai Jehova niokoja Babiloną,jo rėkavimus jis nutildys.
Jų bangos šniokš tarsi sraunūs vandenys.
Jų balsai visur bus girdimi.
56 Prieš Babiloną atžygiuos naikintojas+ir jo kovotojus paims nelaisvėn,+jų lankus jis sulaužys,juk Jehova – Dievas, kuris visada atlygina.+
Jis tikrai atmokės.+
57 Nugirdysiu jo didžiūnus ir išminčius,+jo valdytojus, valdininkus ir kovotojus.
Jie amžiams užmigsir jau nepabus.+ Tai Karaliaus, vardu Jehova, kareivijų Viešpaties, žodis.“
58 Štai ką sako kareivijų Viešpats Jehova:„Storos Babilono sienos bus išgriautos,+jo aukšti vartai bus padegti.
Žmonės veltui vargo –visa, dėl ko taũtos jėgas eikvojo, ugnis suris.“+
59 Štai tokį paliepimą Machsėjos sūnaus Nerijos+ sūnui Serajai pranašas Jeremijas davė ketvirtais Judo karaliaus Zedekijo valdymo metais, kai Seraja kartu su karaliumi iškeliavo į Babiloną. (Seraja buvo karaliaus ūkio reikalų patikėtinis.)
60 Jeremijas į vieną ritinį surašė, kokios negandos užklups Babiloną, – visa, kas apie Babiloną buvo pasakyta.
61 Jeremijas paliepė Serajai: „Kai nuvyksi į Babiloną, garsiai perskaityk visus šiuos žodžius.
62 Tada tark: ‘Jehova, tu sakei, kad šis miestas bus sunaikintas, kad jame niekas nebegyvens – nei žmogus, nei gyvūnas – ir kad jis amžiais liks nuniokotas.’+
63 Baigęs skaityti pririšk prie ritinio akmenį ir mesk jį į Eufrato upę.
64 Tada tark: ‘Štai kaip Babilonas nugrims ir niekada nebeiškils.+ Štai kokią nelaimę Dievas jam užtrauks ir kokie vargai laukia jo gyventojų.’“+
Čia Jeremijo žodžiai baigiasi.
Išnašos
^ Išvertus – „maištaujančių prieš mane širdis“. Tikriausiai turima omenyje Chaldėja.
^ T. y. chaldėjų.
^ Arba galbūt „pripildykite strėlines“.
^ Arba „rūką“.
^ Arba galbūt „lietui atveria vandentakius“.
^ Arba „liedintos statulos“.
^ Arba „alsavimo“.
^ Arba „apgaulė“.
^ Pažod. „Dalis“.
^ Arba galbūt „kuris padarė ir savo paveldo lazdą“.
^ Pažod. „Pašventinkite“.
^ Pažod. „Pašventinkite“.
^ Pažod. „pašvilpa“. Švilpimu tikriausiai buvo išreiškiama nuostaba, pajuoka ar panieka.
^ Tikriausiai turimas omenyje Babilonas.
