Jobo 21:1–34
21 Jobas į tai atsakė:
2 „Mane bent išklausykitir tai man bus paguoda.
3 Pakęskit mane, kol kalbėsiu,o kai pabaigsiu, galėsit išjuokti.+
4 Negi aš skundžiuosi žmogui?
Jeigu taip būtų, ar neprarasčiau kantrybės?
5 Pažvelkit į mane ir liksite nustėrę,ranka sau burną užsiimsit.
6 Kai pagalvoju, daros neramu,net visas kūnas dreba.
7 Kodėl nedorėliai ilgai gyvena,+kodėl sulaukia žilo amžiaus ir pralobsta*?+
8 Vaikai jų visados čia pat,vaikų vaikus jiems duota pamatyti.
9 Namai jų saugūs, nieko jie nebijo+ir savo rykšte Dievas jų nebaudžia.
10 Jų jaučiai visuomet apvaisina,karvės apsiveršiuoja, neišsimeta.
11 Berniukai jų laksto kaip kaimenės avys,aplinkui vaikai strikinėja.
12 Būgneliu, lyra pritardami jie dainas dainuoja,linksminasi skambant fleitai.+
13 Savo dienas jie leidžia gerovėjeir ramiai* nužengia į kapą*.
14 Dievui jie sako: ‘Pasitrauk nuo mūsų!
Apie tavus kelius nenorim nė girdėti!+
15 Kas tas Visagalis, kad jam tarnautume?+
Ir ką laimėtume su juo susipažinę?’+
16 Bet aš žinau, kad jų gerovė – ne jų rankose.+
Nedorėlių galvosena* man svetima.+
17 Ar dažnai nedorėlių žibintas užgęsta?+
Ar dažnai užklumpa juos nelaimė?
Ar dažnai Dievas užsirūstinęs siunčia jiems pražūtį?
18 Ar būna jie kada kaip šiaudai vėjyje,kaip vėtros pustomi pelai?
19 Bausmę, kurios žmogus nusipelnė, Dievas palaiko jo sūnums.
O kad Dievas jam pačiam atmokėtų – tada jis žinotų!+
20 O kad pamatytų jis savo paties žlugimą,kad gautų gerti Visagalio rūstybės!+
21 Juk kai tėkmė jo mėnesių nutrūks,+ar jam dar berūpės, kas bus su jo namais?
22 Ar gali kas pamokyt Dievą išminties,+pamokyt tą, kuris net iškiliuosius teisia?+
23 Vienas miršta dar kupinas jėgų,+be rūpesčių, ramus,+
24 jo šlaunys riebios, putliosir kaulai jo tvirti*.
25 O kitas apkartusia siela numiršta,nė neparagavęs gero.
26 Į dulkes juodu atgula drauge+ir kirmėlės abu apninka.+
27 Gerai žinau, ką manoteir kokias pinkles rezgate, norėdami pakenkti*.+
28 Juk sakote: ‘Kur to didžiūno namai?
Kur palapinė, kurioje nedorėlis gyveno?’+
29 Argi nesiteiravote keliautojų,neįsiklausėt į jų liudijimus, –
30 kad nelaimės dieną piktadario pasigailima,įniršio dieną jis apsaugomas?
31 Kas atvirai pasmerks jo elgesį?
Kas atmokės jam už tai, ką padarė?
32 Kai jį nuneš palaidoti,prie kapo pastatys sargybą.
33 Ir bus lengvi jam slėnio grumstai.+
Visa žmonija nukeliaus paskui jį+ –ten, kur nukeliavo nesuskaitoma daugybė.
34 Tai kam mane guodžiat beverčiais žodžiais?+
Jūsų kalbos – gryna apgaulė!“
Išnašos
^ Arba „ir galingi tampa“.
^ Arba „akimirksniu“. Turima omenyje greita ir beskausmė mirtis.
^ Arba „patarimai“, „užmačios“.
^ Pažod. „ir kaulų smegenys sultingos“.
^ Arba galbūt „su manimi susidoroti“.
