Jobo 3:1–26

  • Jobas keikia dieną, kurią gimė (1–26)

    • Klausia, kodėl turi taip kentėti (20, 21)

3  Tada Jobas pravėrė lūpas ir ėmė keikti dieną, kurią buvo gimęs*.+  Jobas kalbėjo:   „Tepražūva diena, kurią gimiau,+ir toji naktis, kai buvo ištarta: ‘Berniukas pradėtas!’   Tepavirsta ta diena tamsybe,tepamiršta ją aukštybių Dievasir šviesa jai tenešviečia.   Tepasiglemžia ją tamsa tirščiausia*,debesys lietaus virš jos tekybo,tešiurpina tą dieną juoduma.   O toji naktis – tegul tamsa ją pasigrobia!+ Tenesidžiaugia ji su metų dienomis,į jokį metų mėnesį ji tenepatenka.   Tegul naktis toji tampa nevaisinga,tenesigirdi joje džiūgavimo   ir teprakeikia ją tie, kas prakeikia dieną,kas geba išbudinti Leviataną*.+   Tegul priešaušrio žvaigždės aptemsta,tenesulaukia ji dienos šviesos,teneišvysta aušros spindulių. 10  Juk ji neuždarė mano motinos įsčių,+nepaslėpė vargo nuo mano akių. 11  Kodėl aš nemiriau gimdamas? Kodėl išeidamas iš įsčių nežuvau?+ 12  Kamgi paėmė mane ant keliųir davė žįsti krūtis? 13  Gulėčiau dabar sau ramus,+miegočiau ir ilsėčiau+ 14  su žemės karaliais ir jų patarėjais,kurie statėsi buveines, griuvėsiais jau virtusias,* 15  ar su didžiūnais, turėjusiais auksoir savo namus pripildžiusiais sidabro. 16  Kodėl nepražuvau kaip slapta išėjęs vaisius,kaip vaikelis, šviesos neišvydęs? 17  Juk ir nedorėliai ten nurimsta,ir visi nuvargusieji ilsisi.+ 18  Kaliniai ten randa ramybę,nebegirdi balso, varančio juos dirbti. 19  Mažas ir didelis ten lygūs+ir vergas laisvas nuo savo šeimininko. 20  Kam Dievas beduoda šviesą kenčiantiems,gyvybę – karčiai sielvartaujantiems?+ 21  Kodėl nemiršta tie, kurie mirties taip trokšta,+kurie jos ieško labiau nei lobio, 22  kurie džiūgaute džiūgautų,linksmi būtų, radę sau kapą? 23  Kam Dievas beduoda šviesą paklydusiam,jei visus kelius yra jam užkirtęs?+ 24  Juk, užuot valgęs duoną, tik dūsauju,+ir mano dejonės+ liejas kaip vanduo. 25  Mane ištiko tai, ko baiminausi,užgriuvo tai, ko bijojau. 26  Nebeturiu atilsio, rimasties nei ramybės –nelaimės nuo manęs neatstoja.“

Išnašos

Pažod. „keikti savo dieną“.
Arba „tamsa ir mirties šešėlis“.
Tikriausiai turimas omenyje krokodilas arba koks kitas didelis, stiprus vandens gyvūnas.
Arba galbūt „kurie statė sau tuščias buveines“.