Jobo 30:1–31
30 O dabar mane išjuokia,+išjuokia vyrai, amžium jaunesni.
Jų tėvams nebūčiau patikėjęs prižiūrėt šunų,prie mano kaimenės sargaujančių.
2 Ką pelniau iš jų rankų stiprumo?
Jų jėgos jau išsekusios.
3 Nuskurdę, nusilpę iš bado,jie kremta, ką randa žemėj sausoj,nuniokotoj ir nualintoj.
4 Nuo krūmų skabosi druskingų lapų,jų maistas – krūmokšnių šaknys.
5 Iš žmonių tarpo jie išvaryti,+apšaukti, lyg būtų vagys.
6 Gyvena jie tarpeklių šlaituose,žemės ir uolų landose.
7 Krūmynuose jie aimanuojair glaudžias dilgėlynuose.
8 Tie neišmanėlių, bevardžių sūnūs,kadais iš krašto išguiti,
9 dabar mane išjuokia dainose,+jiems priežodžiu tapau.+
10 Manęs jie bodisi ir laikosi atokiai,+į veidą spjauti nesidrovi.+
11 Esu aš Dievo nuginkluotas,* sumenkintas esu,tad prie manęs jie daug sau leidžia*.
12 Iš dešinės pakyla jų gauja,mane priverčia bėgtiir stato užtvaras ant tako, kad pražūčiau.
13 Kelius jie man išardo,pasunkina nelaimę.+
Nėra kas juos sudraustų.*
14 Jie lyg pro plačią spragą sienoj įsiveržia,į griuvėsius atsirita.
15 Mane pagauna siaubas,orumą mano it koks vėjas nupučia,išgelbėjimas mano tarsi debesis pranyksta
16 ir gyvastis mane apleidžia,+užgriūva vargo dienos.+
17 Nakčia man skausmas laužo kaulus+ir mano sopuliai nerimsta.+
18 Apdaras* manasis smarkiai sudarkytas,*smaugia it kokia apykaklė.
19 Dievas nubloškė mane į purvąir beliko iš manęs vien dulkės, pelenai.
20 Šaukiuos tavęs, bet tu neatsakai,+aš stojuosi, o tu tik pažiūri.
21 Tu man tapai žiaurus,+galingą ranką prieš mane pakėlei.
22 Pagriebęs nuneši mane su vėjuir audroje blaškai*.
23 Žinau – nuvesi tu mane į mirtį,į namus, kur susieis visi gyvieji.
24 Bet niekas juk žmogaus sugniužusio* nepuola,+kai jis pagalbos šaukiasi nelaimėj.
25 Ar neverkiau dėl tų, kuriems dabar sunku gyventi?
Ar nesisielojau dėl vargšo?+
26 Nors gera vyliausi, atėjo bloga,tikėjausi šviesos, bet užgulė tamsa.
27 Savy aš nerandu ramybės,man užėjo vargo dienos.
28 Niūrus aš vaikštau,+ saulės nematau,pakilęs minioje šaukiuos pagalbos.
29 Tapau šakalams broliu,stručiams bičiuliu.+
30 Oda juoduoja, lupasi,+nuo karščio kaulai dega.
31 Mano lyra – tik gedului,fleita – tik verksmui.
Išnašos
^ Pažod. „Jis atleido mano templę“.
^ Arba „jie nusimeta kamanas“.
^ Arba galbūt „Nėra kas jiems padėtų“.
^ Galbūt turima omenyje oda.
^ Arba galbūt „Sunki liga mane darko“.
^ Arba galbūt „ir su griausmu sunaikini“.
^ Pažod. „griuvėsių“.
