Jobo 40:1–24
40 Kalbėdamas Jobui, Jehova dar pridūrė:
2 „Ar priekabių ieškotojas eis bylinėtis su Visagaliu?+
Kas nori Dievą pataisyti, teatsako!“+
3 Į tai Jobas atsakė Jehovai:
4 „Esu toks menkas.+
Ką galėčiau pasakyti?
Ranka užsiimu sau burną.+
5 Nors sykį jau kalbėjau, daugiau nebekalbėsiu,kalbėjau dukart, bet nė žodžio nebetarsiu.“
6 Tada Jehova į Jobą iš audros prabilo:+
7 „Susijuosk kaip vyras strėnas.
Tavęs aš klausiu, o tu man atsakyk.+
8 Nejau išdrįsi ginčyt mano teisingumą?
Ar kaltinsi mane, kad pasirodytum teisus?+
9 Argi tava ranka galinga kaip ir Dievo?+
Ar tu gali užgriaudėti balsu kaip jis?+
10 Pasidabinki šlove ir didybe,prakilnumu ir spindesiu mėginki apsisiaust.
11 Išliek savo liepsnojančią rūstybę.
Jei ką matai išdidų, jį nužemink,
12 išdidųjį kiekvieną parklupdyk,nedorėlius nedelsdamas sutrypk.
13 Paslėpk visus juos dulkėse,tamsybėje įkalink,
14 tada ir aš tai pripažinsiu,* –kad tavo dešinė tave išgelbėt gali.
15 Pažvelk į begemotą*: sukūriau jį kaip ir tave.
Žole jis minta tarsi jautis,
16 bet štai kokia jėga jo strėnose,raumenyse jo pilvo koks stiprumas!
17 Jo uodega kieta it kedrasir sausgyslės šlaunų supintos.
18 Jo kaulai – vario vamzdžiai,o kojos – geležies stulpai.
19 Iš Dievo kūrinių jisai viršiausias*.
Tiktai Kūrėjas gali užsimot prieš jį kalaviju.
20 Jam išaugina ėdesio kalnai –kalnai, kur žaidžia visi žvėrys.
21 Jis guli po zizifų medžiais*,pelkyno nendrių priedangoj.
22 Zizifai teikia jam paūksmę,jį supa slėnio tuopos.
23 Kai upė šėlsta, jis neišsigąsta,ramus yra, net kai Jordanas+ plūsta į nasrus.
24 Ar, kol jis žiūri, jį kas nors sučiuptų?
Ar kas į šnerves jam įvertų kablį?
Išnašos
^ Arba „tada ir aš tave už tai pagirsiu“.
^ Hebr. žodis reiškia begemotą arba kokį kitą didelį gyvūną, mėgstantį būti vandenyje.
^ Pažod. „jis yra pradžia“.
^ Tankūs krūmai arba nedideli medeliai (Ziziphus lotus).
