Jobo 8:1–22
8 Į tai šuachas+ Bildadas+ atsakė:
2 „Ar dar ilgai tu šitaip kalbėsi?+
Tavo lūpų žodžiai – tarsi vėjo šėlsmas.
3 Negi iškreips Dievas teisingumą?
Negi Visagalis iškraipys teisumą?
4 Jei tavo sūnūs jam nusidėjo,tai už maištavimą jie buvo nubausti.
5 Bet jei tik gręžtumeis į Dievą+ir maldautum Visagalį malonės,
6 jei tikrai būtum tyras ir doras,+tavimi jis pasirūpintųir kas teisėtai tau priklauso, sugrąžintų.
7 Tada, nors pradžia tavo buvo menka,didi ateitis tavęs lauktų.+
8 Paklausk senosios kartos,dėmėkis, ką jų tėvai ištyrė.+
9 Juk mes tik vakar gimę ir nieko neišmanom,juk mūsų dienos žemėje tėra šešėlis.
10 Negi tavęs jie nepamokys?
Negi nepasakys, ką žino?
11 Ar gali papirusas išaugti, kur nėra pelkės?
Ar gali nendrė išsistiebti be vandens?
12 Dar nepražydusi, dar nenupjautaji sudžiūtų pirmiau už kitus augalus.
13 Toks galas laukia kiekvieno, kuris Dievą pamiršta,bedievio* viltys nueis niekais.
14 Jo lūkesčiai tuštiir tai, kuo jis pasitiki, tėra voratinklis*.
15 Jis atsirems į savo tinklą*, bet tas neatlaikys,įsikibs, bet tas sutrūks.
16 Jis – lyg saulėkaitoj tarpstantis augalas,kuris leidžia atžalas per visą sodą.+
17 Akmenyne raizgosi jo šaknys,tarp akmenų jis ieško sau namų*.
18 Bet kai jį iš ten išrauna,toji vieta jo išsižada, sakydama: ‘Tavęs aš nepažįstu.’+
19 Va taip jis pražus,+o iš dulkių išdygs kiti.
20 Juk negi Dievas atstumtų tuos, kas jam ištikimi*?
Nejau ištiestų pagalbos ranką piktadariams?
21 Žinok, jis dar pripildys tavo burną juokoir tavo lūpas – džiaugsmo šūksnių.
22 O tie, kurie tavęs nekenčia, bus gėda apvilkti,nedorėlio palapinės nebeliks.“
Išnašos
^ Arba „atsimetėlio“.
^ Pažod. „voro namai“.
^ Pažod. „namus“.
^ Arba „jis žvelgia į akmeninius namus“.
^ Arba „kas dori“. Žr. žodynėlyje „ištikimybė Dievui“.
