Jono 19:1–42
19 Tada Piloto įsakymu Jėzus buvo nuplaktas.+
2 Kareiviai nupynę iš dygių šakelių vainiką uždėjo jam ant galvos ir apsiautė jį purpuriniu drabužiu.+
3 Vienas po kito priėję jie sakė: „Sveikas, žydų karaliau!“, ir daužė jam per veidą.+
4 Pilotas vėl išėjo į lauką ir žmonėms pasakė: „Štai išvedu jį jums, kad žinotumėte: aš nematau, kad jis būtų kuo nors nusikaltęs.“+
5 Jėzus išėjo į lauką su dygių šakelių vainiku ant galvos ir purpuriniu drabužiu. Pilotas jiems tarė: „Štai žmogus!“
6 Aukštieji kunigai ir sargybiniai jį pamatę ėmė šaukti: „Ant stulpo jį! Ant stulpo!“+ Pilotas jiems tarė: „Imkite ir patys jį bauskite, nes aš nematau, kad jis būtų kuo nors nusikaltęs.“+
7 Žydai jam atsakė: „Mes turime vieną įstatymą, pagal kurį jis turi mirti,+ nes dėjosi Dievo sūnumi.“+
8 Išgirdęs tuos žodžius Pilotas dar labiau nusigando.
9 Jis vėl nuėjo į pretorijų ir Jėzaus paklausė: „Iš kur tu?“ Bet Jėzus nieko neatsakė.+
10 Tada Pilotas tarė: „Nekalbi su manimi? Ar nežinai, kad turiu galią tave paleisti ir galią nubausti mirtimi?“
11 Jėzus jam atsakė: „Neturėtum man jokios galios, jeigu tau nebūtų jos duota iš aukštybių. Todėl didesnė kaltė* tenka tam, kuris mane tau atidavė.“
12 Dėl to Pilotas ieškojo dingsties Jėzų paleisti. Bet žydai šaukė: „Jei šitą paleidi, nesi Cezario draugas! Kiekvienas, kuris skelbiasi esąs karalius, eina prieš Cezarį!“+
13 Išgirdęs tuos žodžius Pilotas išvedė Jėzų į lauką ir atsisėdo ant teismo pakylos, pastatytos vietoje, pavadintoje Akmeniniu grindiniu (hebrajiškai Gabata).
14 Buvo Pasirengimo Paschai* diena,+ maždaug šešta valanda*. Pilotas tarė žydams: „Štai jūsų karalius!“
15 Tačiau tie rėkė: „Šalin jį! Šalin! Ant stulpo jį!“ Pilotas paklausė: „Nejau turėčiau bausti mirtimi jūsų karalių?“ Aukštieji kunigai atsakė: „Mes neturime kito karaliaus – tiktai Cezarį.“
16 Tada Pilotas atidavė Jėzų prikalti prie stulpo.+
Taigi Jėzų išvedė.
17 Jis ėjo į vadinamąją Kaukolės vietą+ (hebrajiškai Golgota) ir nešė kančių stulpą*.+
18 Ten Jėzų prikalė prie stulpo+ ir greta jo ant stulpų buvo pakabinti kiti du vyrai: vienas – iš vienos pusės, kitas – iš kitos; Jėzus buvo per vidurį.+
19 Pilotui liepus buvo padarytas ir prie stulpo pritvirtintas toks užrašas: „Jėzus Nazarietis, žydų karalius.“+
20 Tą užrašą perskaitė daug žydų, mat vieta, kur Jėzų prikalė prie stulpo, buvo arti miesto, ir parašyta buvo hebrajiškai, lotyniškai ir graikiškai.
21 Žydų aukštieji kunigai Pilotui sakė: „Nerašyk: ‘Žydų karalius’, rašyk tai, ką jis sakė: ‘Aš esu žydų karalius’.“
22 Pilotas atsakė: „Ką parašiau, tą parašiau.“
23 Prikalę Jėzų prie stulpo, kareiviai paėmė jo drabužius ir padalijo į keturias dalis – kiekvienam kareiviui po dalį. Pasiėmė ir apatinį drabužį; tasai buvo be siūlės, nuo viršaus ištisai išaustas.
24 Todėl jie vienas kitam sakė: „Neplėšykime jo – meskime burtą, kuriam jis atiteks.“+ Taip išsipildė šie Raštų žodžiai: „Jie dalijosi mano drabužius, dėl mano apdaro metė burtą.“+ Kaip tik tai kareiviai ir darė.
25 Prie stulpo, ant kurio Jėzus buvo prikaltas, stovėjo jo motina,+ jo motinos sesuo, Klopo žmona Marija ir Marija Magdalietė.+
26 Matydamas savo motiną ir šalia stovintį savo mylimą mokinį,+ Jėzus motinai tarė: „Moterie, štai tavo sūnus!“
27 Tada pasakė mokiniui: „Štai tavo motina!“ Ir tą dieną tasai mokinys pasiėmė ją pas save.
28 Paskui, žinodamas, kad visa jau įvykdyta ir kad taip turi išsipildyti Raštų žodžiai, Jėzus ištarė: „Gerti!“+
29 Ten buvo indas, pilnas rūgštaus vyno. Tad primirkę kempinę to vyno jie užmovė ant isopo* stiebo ir pakėlė jam prie burnos.+
30 Rūgštaus vyno paragavęs Jėzus tarė: „Atlikta!“+ Ir nuleidęs galvą atidavė dvasią.+
31 Kad kūnai neliktų ant stulpų+ per šabą (mat buvo Pasirengimo diena,+ o tąkart šabo diena buvo didžioji),+ žydai paprašė Pilotą, kad nubaustiesiems būtų sulaužytos kojos ir kad jų kūnai būtų nuimti.
32 Tad kareiviai atėję sulaužė kojas abiem vyrams, kabantiems ant stulpų greta Jėzaus, – vienam ir kitam.
33 Tada priėjo prie Jėzaus, bet pamatę, kad jis jau miręs, jo kojų nelaužė.
34 Tačiau vienas iš kareivių ietimi perdūrė jo šoną,+ ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens.
35 Apie tai paliudijo tas, kuris tai matė, tad jo liudijimas tikras ir jis žino sakąs tiesą. Jis paliudijo, kad ir jūs tikėtumėte.+
36 Tai įvyko, kad išsipildytų Raštų žodžiai: „Nė vienas jo kaulas nebus sulaužytas.“+
37 Dar kitoje vietoje Raštai sako: „Jie žiūrės į tą, kurį pervėrė.“+
38 Po viso šito Juozapas iš Arimatėjos (jis buvo Jėzaus mokinys, tik bijodamas žydų kitiems apie tai nesisakė+) paprašė Pilotą, kad leistų jam pasiimti Jėzaus kūną. Pilotui leidus, jis atėjo ir paėmė kūną.+
39 Atėjo ir Nikodemas+ – tas pats, kuris pirmiau buvo apsilankęs pas Jėzų nakčia. Jis atsinešė miros ir agarmedžio* miltelių mišinio*, apie šimtą svarų*.+
40 Taigi jie paėmė Jėzaus kūną ir pagal žydų laidojimo paprotį susupo su tais kvepalais į drobules.+
41 Vietovėje, kur jį prikalė prie stulpo, buvo sodas, o tame sode – naujas kapas,+ kuriame dar niekas nebuvo palaidotas.
42 Kadangi buvo žydų Pasirengimo diena+ ir tas kapas netoli, jie ten Jėzų ir paguldė.
Išnašos
^ Pažod. „nuodėmė“.
^ Pascha čia pavadinta visa Paschos savaitė, apimanti ir Neraugintos duonos šventę. Plg. su Lk 22:1.
^ Mūsų laiku – maždaug dvylikta valanda dienos.
^ Tikriausiai turimas omenyje kvapusis ãgarmedis.
^ Arba galbūt „ryšulį“.
^ Turimas omenyje romėnų svaras. Žr. priedą B14.
