Jono 3:1–36
3 Vienas fariziejus, vardu Nikodemas,+ žydų vyresnybės narys,
2 atėjo pas Jėzų nakčia+ ir pasakė: „Rabi̇̀,+ mes žinome, kad esi Dievo siųstas mokytojas, nes darai ženklus,+ kokių niekas be Dievo pagalbos negalėtų daryti.“+
3 Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kas negims* iš naujo*,+ nematys Dievo Karalystės.“+
4 Nikodemas jam tarė: „Kaip žmogus gali gimti senas būdamas? Argi gali jis sugrįžti į savo motinos įsčias ir būti vėl pagimdytas?“
5 Jėzus atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kas negims iš vandens+ ir dvasios,+ negalės įeiti į Dievo Karalystę.
6 Kas gimęs iš kūno, yra kūnas, o kas gimęs iš dvasios, yra dvasia.
7 Nesistebėk mano žodžiais, kad jums būtina gimti iš naujo.
8 Kur vėjas* nori, ten ir pučia; jo garsą girdi, bet nežinai, iš kur jis ateina ir kur nueina. Taip yra su kiekvienu, kuris gimė iš dvasios.“+
9 Tada Nikodemas jo paklausė: „Kaip tai gali būti?“
10 Jėzus atsakė: „Tu esi Izraelio mokytojas ir šito nežinai?
11 Iš tiesų, iš tiesų tau sakau: mes kalbame, ką žinome, ir liudijame, ką matėme, bet jūs mūsų liudijimo nepripažįstate.
12 Jeigu netikite, kai kalbu apie žemiškus dalykus, kaip tikėsite, jei kalbėsiu jums apie dangiškus?
13 Be to, joks žmogus nėra pakilęs į dangų,+ kaip tik Žmogaus Sūnus – tas, kuris nusileido iš dangaus.+
14 Kaip Mozė dykumoje iškėlė gyvatę,+ taip ir Žmogaus Sūnus turi būti iškeltas,+
15 kad kiekvienas, kuris jį tiki, gautų amžiną gyvenimą.+
16 Mat Dievas labai mylėjo pasaulį – net atidavė savo viengimį Sūnų,+ kad nė vienas, kuris jį tiki, nepražūtų ir galėtų gyventi amžinai.+
17 Juk Dievas siuntė į pasaulį savo Sūnų ne kad šis pasaulį nuteistų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas.+
18 Kas jį tiki, tas nebus teisiamas,+ o kas netiki – netiki Dievo viengimio Sūnaus*, – tas jau nuteistas.+
19 Štai koks yra pagrindas teisti: į pasaulį yra atėjusi šviesa,+ bet žmonės mylėjo tamsą, o ne šviesą, mat jų darbai buvo pikti.
20 Kas daro bjaurius darbus, tas neapkenčia šviesos ir neina į šviesą, kad tie darbai neišaiškėtų.
21 O kas daro teisumo darbus, tas eina į šviesą,+ kad jo darbai, derantys su Dievo valia, būtų matomi.“
22 Paskui Jėzus leidosi su savo mokiniais į kelionę po Judėjos kraštą. Jis buvo ten su jais kurį laiką ir krikštijo žmones.+
23 Enone, netoli Salimo, krikštijo ir Jonas, mat ten buvo daug vandens.+ Žmonės ėjo pas jį ir buvo krikštijami.+
24 Tada Jonas dar nebuvo įmestas į kalėjimą.+
25 Tarp Jono mokinių ir vieno žydo kilo ginčas dėl apsivalymo.
26 Taigi jie nuėjo pas Joną ir sakė: „Rabi̇̀, tas, kuris buvo su tavimi anapus Jordano ir apie kurį tu paliudijai,+ krikštija. Visi eina pas jį.“
27 Jonas atsakė: „Negali žmogus nieko gauti, jeigu jam neduota iš dangaus.
28 Jūs patys esate liudininkai, kad sakiau: ‘Aš nesu Kristus,+ bet esu siųstas pirma jo.’+
29 Kas turi nuotaką, tas yra jaunikis.+ O jaunikio draugas šalia stovėdamas ir girdėdamas jaunikio balsą džiaugte džiaugiasi. Taigi esu to džiaugsmo kupinas.
30 Anas turi didėti, o aš – mažėti.“
31 Tas, kuris ateina iš aukštybių,+ yra už visus viršesnis. Kas iš žemės, tas iš žemės ir apie žemiškus dalykus kalba. Tas, kuris ateina iš dangaus, yra už visus viršesnis.+
32 Jis liudija apie tai, ką matė ir girdėjo,+ bet niekas jo liudijimo nesiklauso.+
33 Kas į jo liudijimą įsiklausė, tas patvirtino*, kad Dievas yra tiesakalbis.+
34 Juk tas, kurį Dievas siuntė, kalba Dievo žodžius,+ nes Dievas duoda dvasios nešykštėdamas*.
35 Tėvas myli Sūnų+ ir visa yra atidavęs į jo rankas.+
36 Kas tiki Sūnų, gaus amžiną gyvenimą,+ o kas Sūnui nepaklūsta, gyvenimo nematys+ – ant jo pasilieka Dievo rūstybė.+
Išnašos
^ Arba „nebus pagimdytas“.
^ Arba galbūt „iš aukštybės“.
^ Gr. pneuma. Toliau šioje eilutėje šitas žodis išverstas „dvasia“.
^ Pažod. „Sūnaus vardo“.
^ Pažod. „užantspaudavo“.
^ Arba „saiku nematuodamas“.
