Luko 12:1–59
-
Fariziejų raugas (1–3)
-
Bijoti reikia Dievo, ne žmonių (4–7)
-
Žmogaus Sūnus pripažins tą, kuris jį pripažįsta (8–12)
-
Palyginimas apie neprotingą turtuolį (13–21)
-
„Liaukitės nerimavę“ (22–34)
-
Mažoji kaimenė (32)
-
-
„Būkite pasirengę“ (35–40)
-
Ištikimas ir neištikimas prievaizdas (41–48)
-
Jėzus atėjo nešti ne ramybės, o susiskaldymo (49–53)
-
„Kodėl nesugebate suprasti, koks dabar laikas?“ (54–56)
-
Ginčą spręsti svarbu nedelsiant (57–59)
12 Tuo tarpu susirinko tūkstančiai žmonių – tokia daugybė, kad net mindė vieni kitus. Pirmiausia Jėzus prabilo į savo mokinius: „Saugokitės fariziejų raugo, tai yra veidmainiškumo.+
2 Nėra nieko uždengta, kas nebus atidengta, ir nieko slapta, kas netaps žinoma.+
3 Todėl ką kalbate tamsoje, bus girdima šviesoje, ir ką šnibždate užsidarę duris, bus skelbiama nuo stogų.
4 Taip pat sakau jums, savo draugams:+ nebijokite tų, kurie gali nužudyti kūną ir daugiau nieko padaryti negali.+
5 Aš jums pasakysiu, kurio reikia bijoti: bijokite to, kuris turi galią ne tik nužudyti, bet ir įmesti į Geheną*.+ Taip, sakau jums, jo bijokite.+
6 Argi ne penki žvirbliai parduodami už du skatikus*? Tačiau nė vienas iš jų nėra Dievo užmirštas.+
7 O jūsų net visi galvos plaukai suskaičiuoti.+ Nebijokite – jūs vertingesni už daugybę žvirblių.+
8 Tad sakau jums: kas tik pripažins mane žmonių akivaizdoje,+ tą ir Žmogaus Sūnus pripažins Dievo angelų akivaizdoje.+
9 O to, kuris išsižadės manęs žmonių akivaizdoje, bus išsižadėta Dievo angelų akivaizdoje.+
10 Kiekvienam, kuris pasakys žodį prieš Žmogaus Sūnų, bus atleista, o tam, kuris piktžodžiaus prieš šventąją dvasią, nebus atleista.+
11 Kai jus ves į viešus susirinkimus*, pas valdininkus ir valdžias, nepradėkite nerimauti, kaip ir ką gindamiesi kalbėsite ar ką sakysite,+
12 nes šventoji dvasia tą pačią valandą pamokys jus, ką sakyti.“+
13 Tuomet vienas iš minios Jėzui tarė: „Mokytojau, liepk mano broliui pasidalyti su manimi palikimą.“
14 Jėzus jam atsakė: „Žmogau, kas paskyrė mane jūsų teisėju ar dalytoju?“
15 Ir pridūrė: „Žiūrėkite, saugokitės visokio gobšumo,+ nes žmogaus gyvybė nuo turto nepriklauso, kad ir apsčiai jis turi.“+
16 Tada Jėzus papasakojo jiems palyginimą: „Vieno turtingo žmogaus žemė davė gausų derlių.
17 Tad jis ėmė sau svarstyti: ‘Kaip čia padarius? Neturiu kur sukrauti derliaus.’
18 Ir tarė: ‘Štai ką padarysiu:+ nugriausiu savo svirnus, pastatysiu didesnius ir sugabensiu ten visus savo grūdus ir visas gėrybes.
19 Tada tarsiu sau: „Turiu daug gėrybių, prikaupiau visko daugeliui metų, – galiu ilsėtis, valgyti, gerti ir linksmintis.“’
20 Bet Dievas jam pasakė: ‘Neprotingas žmogau, šią naktį iš tavęs bus pareikalauta tavo gyvybės*. Kam tada atiteks, ką sukrovei?’+
21 Taip atsitinka tam, kuris kraunasi turtus, bet nėra turtingas pas Dievą.“+
22 Tada Jėzus savo mokiniams kalbėjo: „Todėl sakau jums: liaukitės nerimavę dėl savo gyvybės* – dėl to, ką valgysite, taip pat dėl savo kūno – ką vilkėsite.+
23 Gyvybė juk vertingesnė už maistą ir kūnas – už drabužį.
24 Pagalvokite apie varnus. Jie nei sėja, nei pjauna, neturi nei sandėlio, nei svirno, bet Dievas juos maitina.+ O jūs nepalyginti vertingesni už paukščius!+
25 Kas iš jūsų nerimaudamas gali bent uolektimi pailginti savo gyvenimą?
26 Tad jeigu negalite padaryti tokio menko dalyko, kamgi nerimaujate dėl visų kitų?+
27 Pagalvokite, kaip auga lelijos. Nei jos pluša, nei verpia, bet, sakau jums, net Saliamonas visoje savo šlovėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena iš jų.+
28 Jeigu Dievas taip aprengia laukų augalą, kuris šiandien gyvuoja, o rytoj metamas į krosnį, juo labiau jis aprengs jus, mažatikiai.
29 Tad liaukitės vis galvoję, ką valgysite ir ką gersite, liaukitės nerimavę.+
30 Tų dalykų vaikosi pasaulio tautos. Jūsų Tėvas juk žino, kad jums to reikia.+
31 Taigi ieškokite jo Karalystės, ir tai bus jums pridėta.+
32 Nebijok, mažoji kaimene,+ nes jūsų Tėvas panorėjo duoti jums Karalystę.+
33 Parduokite savo turtą ir dalykite gailestingumo dovanas.+ Pasidarykite nesusidėvinčių piniginių – nenykstantį lobį danguje,+ prie kurio joks vagis neprieis, kurio jokia kandis nesuės.
34 Kur jūsų turtas, ten bus ir jūsų širdis.
35 Būkite apsirengę ir pasiruošę,*+ tedega jūsų žibintai.+
36 Būkite kaip tie žmonės, kurie laukia savo šeimininko,+ parvykstančio iš vestuvių,+ kad šiam parvykus ir pabeldus galėtų iškart atidaryti.
37 Laimingi tie vergai, kuriuos šeimininkas parvykęs ras budinčius! Iš tiesų sakau jums: jis susijuos drabužius, pakvies juos prie stalo ir jiems patarnaus.
38 Jeigu jis parvyktų antrosios ar netgi trečiosios sargybos* metu ir rastų juos budinčius, jie laimingi!
39 Supraskite štai ką: jeigu šeimininkas žinotų, kurią valandą ateis vagis, jis neleistų jam įsilaužti į namus.+
40 Jūs irgi būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis tą valandą, kurią nemanote.“+
41 Tada Petras paklausė: „Viešpatie, ar šį palyginimą sakai mums ar visiems?“
42 Ir Viešpats pasakė: „Kas iš tiesų yra tas ištikimas prievaizdas, tas nuovokusis*, kuriam šeimininkas paskirs reikiamu metu duoti jo tarnams maisto davinį?+
43 Laimingas tas vergas, jeigu šeimininkas atvykęs ras jį tai darantį!
44 Iš tikrųjų sakau jums: jis patikės jam visą savo turtą.
45 Bet jeigu vergas sakytų sau širdyje: ‘Mano šeimininkas užtrunka parvykti’ ir imtų mušti tarnus ir tarnaites, valgyti, gerti ir girtauti,+
46 tai vergo šeimininkas ateis dieną, kurią tas nelaukia, ir valandą, kurią nesitiki. Jis griežčiausiai jį nubaus ir nublokš pas neištikimuosius.
47 Tas vergas, kuris suprato savo šeimininko valią, bet nepasiruošė ar nedarė, ko prašomas, bus smarkiai nuplaktas.+
48 O tas, kuris šeimininko valios nesuprato ir padarė ką nors baustino kirčiais, bus mažai plakamas. Iš to, kuriam daug duota, bus daug ir pareikalauta. Kuriam daugiau patikėta, iš to bus daugiau ir pareikalauta.+
49 Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies, tad ko man benorėti, jeigu ji jau dega?
50 Bet dar vienu krikštu turėsiu būti pakrikštytas. Kol tai įvyks, sielvartas mane kamuos.+
51 Manote, aš atėjau nešti žemei ramybės*? Anaiptol, sakau jums, – ne ramybės, o susiskaldymo.+
52 Nuo dabar penki vienuose namuose bus pasidaliję: trys prieš du ir du prieš tris.
53 Tėvas stos prieš sūnų ir sūnus prieš tėvą, motina prieš dukterį ir duktė prieš motiną, anyta prieš marčią ir marti prieš anytą.“+
54 Jis kalbėjo ir minioms: „Pamatę nuo vakarų kylantį debesį jūs tuoj sakote: ‘Artinasi liūtis’, ir ji prasideda.
55 O kai pučia pietys, sakote: ‘Bus kaitra’, ir ji užeina.
56 Veidmainiai, žemės ir dangaus reiškinius jūs sugebate suprasti, tai kodėl nesugebate suprasti, koks dabar laikas?+
57 Ir kodėl nesuprantate, ką būtų teisinga daryti?
58 Antai eidamas su savo ieškovu pas valdininką pasistenk išspręsti su juo ginčą dar pakeliui. Antraip jis nutemps tave pas teisėją, teisėjas perduos teismo vykdytojui, o teismo vykdytojas įmes į kalėjimą.+
59 Sakau tau: iš ten neišeisi, kol neatiduosi paskutinio skatiko*.“
Išnašos
^ Pažod. „už du asus“. Žr. priedą B14.
^ Arba galbūt „į sinagogas“.
^ Pažod. „Tebūna sujuostos jūsų strėnos“.
^ Mūsų laiku antroji sargyba truktų maždaug nuo devintos valandos vakaro iki vidurnakčio, o trečioji – nuo vidurnakčio iki trečios valandos nakties.
^ Arba „protingasis“.
^ Arba „taikos“.
^ Pažod. „leptono“. Žr. priedą B14.
