Luko 21:1–38
21 Jėzus stebėjo, kaip turtingieji meta dovanas į aukų rinktuves,+
2 ir pamatė, kaip viena vargšė našlė įmetė du smulkius pinigėlius*.+
3 Jis tarė: „Iš tiesų sakau jums: ši beturtė našlė įmetė daugiau už juos visus.+
4 Jie mat visi aukojo dovanas iš savo pertekliaus, o ji, kad ir stokoja, atidavė viską, ką turėjo pragyvenimui.“+
5 Vėliau kai kuriems kalbant apie šventyklą, kaip ji išpuošta gražiais akmenimis ir dovanotais daiktais,+
6 Jėzus pasakė: „Ateis dienos, kai iš to, ką matote, neliks akmens ant akmens – viskas bus išgriauta.“+
7 Tada jie paklausė: „Mokytojau, kada gi tai bus? Koks ženklas liudys, kad tiems įvykiams atėjo metas?“+
8 Jėzus tarė: „Žiūrėkite, kad nebūtumėte suklaidinti.+ Mat daug kas ateis mano vardu ir sakys: ‘Aš esu tas’ ir: ‘Prisiartino metas’. Neikite paskui juos.+
9 O kai girdėsite apie karus ir neramumus, nepasiduokite baimei, nes pirmiausia taip ir turi būti. Vis dėlto galas ateis ne tuoj pat.“+
10 Tada jis jiems kalbėjo: „Pakils tauta prieš tautą+ ir karalystė prieš karalystę,+
11 bus didelių žemės drebėjimų, vietomis – maisto nepriteklių ir marų.+ Ir bus baisingų reginių ir didžių ženklų iš dangaus.
12 Bet pirma viso to jus suiminės, persekios,+ atidavinės į sinagogas ir kalėjimus, dėl mano vardo vedžios pas karalius ir valdytojus.+
13 Tai bus jums proga liudyti.
14 Ir įsidėkite sau į širdį: jums nereikia iš anksto ruoštis, kaip ginsitės,+
15 nes aš duosiu jums tokių žodžių ir tokios išminties, kad jokie jūsų priešininkai nesugebės pasipriešinti ar paprieštarauti.+
16 Jus išdavinės netgi tėvai, broliai, giminaičiai ir draugai, kai kuriuos iš jūsų nužudys,+
17 dėl mano vardo visi jūsų nekęs.+
18 Tačiau nė plaukas jums nuo galvos nenukris.+
19 Savo ištverme išgelbėsite savo gyvybę.+
20 O kai pamatysite Jeruzalę apsuptą karo stovyklų,+ žinokite, kad jos nuniokojimas jau arti.+
21 Tuomet tie, kurie Judėjoje, tebėga į kalnus,+ kurie mieste, iš jo tepasitraukia, ir kurie apylinkėse, tegul į jį neina,
22 nes tomis dienomis bus įvykdytas teisingumas*, kad išsipildytų visa, kas parašyta.
23 Vargas nėščioms ir žindančioms tomis dienomis!+ Mat kraštą užklups didžiulė nelaimė, šią tautą – rūstybė.
24 Žmonės kris nuo kalavijo ašmenų, juos ves nelaisvėn į visas tautas.+ Jeruzalę tautos* tryps, kol baigsis tautoms* skirti laikai.+
25 Ir bus ženklų saulėje, mėnulyje ir žvaigždėse,+ o žemėje tautos kamuosis nežinodamos, kur dėtis dėl jūros riaumojimo ir šėlsmo.
26 Žmonės alps iš baimės laukdami to, kas turės ištikti žemę, mat dangaus galybės bus sukrėstos.
27 Ir tada jie pamatys Žmogaus Sūnų+ ateinant debesyje su galia ir didžia šlove.+
28 Kai ims dėtis tie dalykai, atsitieskite ir pakelkite galvas, nes tai reikš, kad jūsų išvadavimas arti.“
29 Jis pasakė jiems palyginimą: „Pasižiūrėkite į figmedį ar bet kurį kitą medį.+
30 Kai matote, kad jie jau išsprogę, jums aišku, kad arti vasara.
31 Panašiai, kai matysite visa tai dedantis, žinokite, kad arti Dievo Karalystė.
32 Iš tiesų sakau jums: ši karta tikrai nepraeis, iki visa tai įvyks.+
33 Dangus ir žemė praeis, bet mano žodžiai išliks amžinai.+
34 Žiūrėkite savęs, neapsunkinkite savo širdies persivalgymu, girtavimu+ ir gyvenimo rūpesčiais,+ antraip ta diena užklups jus netikėtai,
35 taps žabangais.+ Ji užgrius visus gyventojus, visos žemės.
36 Taigi nemiegokite+ ir visą laiką karštai melskitės,+ kad išsigelbėtumėte iš visko, kas turi įvykti, ir galėtumėte stoti Žmogaus Sūnaus akivaizdon.“+
37 Dieną Jėzus mokydavo šventykloje, o naktį eidavo ant kalno, vadinamo Alyvmedžių kalnu*, ir ten nakvodavo.
38 Ir nuo ankstaus ryto visa liaudis eidavo į šventyklą jo pasiklausyti.
Išnašos
^ Pažod. „du leptonus“. Žr. priedą B14.
^ Arba „kerštas“.
^ Arba „kitataučiai“.
^ Arba „kitataučiams“.
^ Kituose vertimuose – Alyvų kalnas.
