Malachijo 2:1–17
2 Šis įsakymas skirtas jums, kunigai.+
2 Jei neklausysite ir nepaimsite į širdį, kad mano vardą reikia gerbti, – sako Jehova, kareivijų Viešpats, – siųsiu jums prakeiksmą,+ jūsų palaiminimus paversiu prakeiksmais.+ Ir aš jau paverčiau jūsų palaiminimus prakeiksmais, nes nieko neimate į širdį.
3 Štai aš sunaikinsiu jūsų pasėlius+ ir drėbsiu jums į veidą mėšlą, jūsų švenčių aukų mėšlą, į jį būsite įmurkdyti.
4 Tuomet žinosite: šį įsakymą daviau jums tam, kad sandora, kurią esu sudaręs su Leviu, išliktų tvirta,+ – sako Jehova, kareivijų Viešpats. –
5 Sudariau su juo sandorą, kad jis manęs bijotųsi, – sandorą, laiduojančią gyvenimą ir taiką*. Ir jis manęs bijojosi, didžiai gerbė mano vardą.
6 Tiesos įstatymas* buvo jo burnoje,+ netiesa iš jo lūpų neišėjo. Jis gyveno taikoje su manimi ir elgėsi dorai mano akyse,+ nuo blogų darbų atitraukė daugelį.
7 Juk per kunigo lūpas žmonės turėtų pažinti Dievą* ir iš jo lūpų turėtų įstatymo* klausytis,+ nes kunigas yra Jehovos, kareivijų Viešpaties, pasiuntinys.
8 Deja, jūs išklydote iš teisingo kelio. Per jus įstatymas daug kam tapo suklupimu.*+ Levio sandorą jūs sulaužėte,+ – sako Jehova, kareivijų Viešpats. –
9 Už tai, kad nėjote mano keliais ir įstatymą taikėte šališkai,+ visos tautos akivaizdoje aš užtrauksiu jums panieką ir pažeminimą.“
10 Argi ne vienas yra mūsų visų tėvas?+ Argi ne vienas Dievas mus visus sukūrė? Tai kodėl išduodame vienas kitą?+ Kodėl paniekiname savo protėvių sandorą?
11 Judas elgiasi išdavikiškai, Izraelyje ir Jeruzalėje daromi pasibjaurėtini dalykai. Mat Judo vyrai paniekina Jehovos šventumą,+ jam tokį brangų,* ir ima sau į žmonas svetimo dievo dukteris.+
12 Jehova pašalins iš Jokūbo palapinių kiekvieną, kuris taip daro, kad ir kas jis būtų* – net jeigu jis ir atnašautų auką Jehovai, kareivijų Viešpačiui.+
13 „Ir dar vienas dalykas: per jus Jehovos aukuras laistomas ašaromis visų verkiančių ir dejuojančių, todėl Dievas nebežiūri į jūsų aukas, niekas iš jūsų rankų neteikia jam malonumo.+
14 Jūs klausiate: ‘O kodėl?’ Todėl, kad Jehova buvo liudininkas, kai tu išdavei savo jaunystės žmoną, nors ji – tavo draugė ir tavo sandoros* žmona.+
15 Bet ne visi buvo tokie, nes dar turėjo Dievo dvasios. Kas jiems labiausiai rūpėjo? Kad Dievui būtų palikuonių*. Tad sergėkite savo dvasią ir neišduokite savo jaunystės žmonos!
16 Aš nekenčiu skyrybų,+ – sako Jehova, Izraelio Dievas. – Nekenčiu žmogaus, kurio drabužis suteptas smurtu, – sako Jehova, kareivijų Viešpats. – Taigi sergėkite savo dvasią ir nesielkite išdavikiškai.+
17 Savo kalbomis jūs išvarginote Jehovą.+ Klausiate: ‘Kaip mes jį išvarginome?’ Ogi sakydami: ‘Visi, kas daro bloga, yra geri Jehovos akyse, tokie jam patinka’+ arba: ‘Kur tas teisingasis Dievas?’
Išnašos
^ Arba „ramybę“.
^ Arba „mokymas“.
^ Pažod. „Juk kunigo lūpos turėtų saugoti pažinimą“.
^ Arba „mokymo“.
^ Arba galbūt „Per jūsų mokymą daugelis suklupo“.
^ Arba galbūt „šventyklą, jam tokią brangią“.
^ Pažod. „budintį ir atsiliepiantį“.
^ Arba „teisėta“.
^ T. y. palikuonių, kurie būtų ištikimi Dievui.
