Mato 17:1–27
17 Po šešių dienų, pasiėmęs Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną, Jėzus užsivedė juos vienus ant aukšto kalno.+
2 Tenai jų akivaizdoje jis atsimainė – jo veidas sušvito kaip saulė, drabužiai pasidarė skaistūs* kaip šviesa.+
3 Ir štai jie išvydo su juo besikalbančius Mozę ir Eliją.
4 Petras pasakė Jėzui: „Viešpatie, kaip mums čia gera! Jei nori, pastatysiu čia tris palapines: vieną tau, vieną Mozei ir vieną Elijui.“
5 Jam tebekalbant, štai apdengė juos šviesus debesis ir iš debesies nuskambėjo balsas: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš džiaugiuosi.+ Klausykite jo.“+
6 Tai išgirdę, mokiniai parpuolė ant kelių ir nusilenkė iki žemės. Juos pagavo didelė baimė.
7 Jėzus priėjęs palietė juos ir tarė: „Kelkitės, nebijokite.“
8 Pakėlę akis jie išvydo Jėzų vieną, kitų nebebuvo.
9 Jiems leidžiantis nuo kalno Jėzus įsakė: „Niekam nepasakokite apie šį regėjimą, kol Žmogaus Sūnus nebus prikeltas iš mirusių.“+
10 Mokiniai jo paklausė: „Kodėl tada Raštų aiškintojai sako, kad pirmiau turi ateiti Elijas?“+
11 Jis atsakė: „Iš tiesų Elijas turi ateiti pirma ir visa atitaisyti.+
12 Tačiau sakau jums, kad Elijas jau buvo atėjęs, tik jie nepažino jo ir pasielgė su juo, kaip norėjo.+ Taip ir Žmogaus Sūnus turės nuo jų kentėti.“+
13 Tada mokiniai suprato, kad jis kalba jiems apie Joną Krikštytoją.
14 Jiems besiartinant prie minios,+ vienas žmogus priėjęs parpuolė ant kelių prieš Jėzų ir sakė:
15 „Viešpatie, pagailėk mano sūnaus! Jis serga epilepsija ir jam visai prastai. Jis dažnai įpuola tai į ugnį, tai į vandenį.+
16 Aš atvedžiau jį pas tavo mokinius, bet jiems nepavyko jo išgydyti.“
17 Jėzus tarė: „O netikinti ir pikta karta!+ Kiek ilgai turėsiu būti su jumis? Kiek ilgai turėsiu jus kęsti? Atveskite jį čia, pas mane.“
18 Tada Jėzus sudraudė demoną, ir demonas iš jo išėjo. Tą pačią valandą berniukas pasveiko.+
19 Paskui mokiniai priėjo prie Jėzaus vieni ir paklausė: „Kodėl mums nepavyko jo išvaryti?“
20 Jis jiems pasakė: „Dėl menko jūsų tikėjimo. Iš tiesų sakau jums: jeigu jūsų tikėjimas bus bent kaip garstyčios grūdelis, jūs tarsite šiam kalnui: ‘Persikelk iš čia tenai’, ir jis persikels. Jums nebus nieko neįmanomo.“+
21 ––*
22 Kai jie buvo kartu Galilėjoje, Jėzus pasakė: „Žmogaus Sūnus turės būti atiduotas į žmonių rankas.+
23 Jie nužudys jį, bet trečią dieną jis bus prikeltas.“+ Dėl to mokiniai labai nuliūdo.
24 Jiems atvykus į Kafarnaumą, prie Petro priėjo didrachmos* mokesčio rinkėjai ir paklausė: „Ar jūsų mokytojas moka didrachmos mokestį?“+
25 Šis atsakė: „Moka.“ Tačiau jam įėjus į namus Jėzus pirmas paklausė: „Kaip manai, Simonai, iš ko žemės karaliai ima muitus ar asmens mokestį – iš savo sūnų ar iš svetimųjų?“
26 Šis atsakė: „Iš svetimųjų.“ Jėzus jam tarė: „Vadinasi, sūnūs nuo mokesčių laisvi.
27 Bet kad jų nepapiktintume,+ nueik prie ežero ir užmesk meškerę. Ištraukęs pirmą užkibusią žuvį ir ją pražiodęs rasi sidabrinį*. Tą paimk ir atiduok jiems už mane ir save.“
Išnašos
^ Arba „balti“.
^ Žr. priedą B14.
^ Pažod. „staterą“. Manoma, tai buvo tetradrachma. Žr. priedą B14.
