Mato 25:1–46
25 Tada su dangaus Karalyste bus panašiai kaip su dešimt mergelių, kurios pasiėmė žibintus+ ir išėjo pasitikti jaunikio.+
2 Penkios iš jų buvo paikos, penkios – nuovokios*.+
3 Paikosios pasiėmė žibintus, bet nepasiėmė aliejaus,
4 o nuovokiosios su žibintais pasiėmė indeliuose ir aliejaus.
5 Jaunikiui užtrunkant, visos ėmė snausti ir užmigo.
6 Vidurnaktį kažkas sušuko: ‘Štai jaunikis! Eikite jo pasitikti!’
7 Mergelės visos atsikėlė ir ėmė tvarkytis žibintus.+
8 Paikosios sakė nuovokiosioms: ‘Duokite mums aliejaus, nes mūsų žibintai gęsta.’
9 Nuovokiosios atsakė: ‘Verčiau eikite pas prekiautojus ir nusipirkite, kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums.’
10 Toms išėjus pirkti, atvyko jaunikis. Mergelės, kurios buvo pasirengusios, įėjo su juo į namus, kur vyko vestuvių pokylis,+ ir durys buvo uždarytos.
11 Paskui atėjo ir tos kitos mergelės. Jos prašėsi: ‘Gerbiamasis, gerbiamasis, atidaryk mums!’+
12 Šis atsiliepė: ‘Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu.’
13 Tad budėkite,+ nes nežinote nei dienos, nei valandos.+
14 Bus panašiai kaip su žmogumi, kuris ruošdamasis išvykti svetur pasikvietė vergus ir pavedė jiems savo turtą.+
15 Vienam jis davė penkis talentus*, kitam du, dar kitam vieną – kiekvienam pagal sugebėjimus – ir iškeliavo.
16 Tas, kuris gavo penkis talentus, nuėjęs iš karto ėmėsi verslo ir pelnė dar penkis.
17 Panašiai ir tas, kuris gavo du, pelnė kitus du.
18 O tas, kuris gavo vieną, nuėjęs iškasė duobę ir šeimininko sidabrą paslėpė.
19 Po ilgo laiko šeimininkas parvyko ir pakvietė vergus jam atsiskaityti.+
20 Pirmas priėjo tas, kuris buvo gavęs penkis talentus. Jis atsinešė dar penkis ir pasakė: ‘Šeimininke, patikėjai man penkis talentus. Žiūrėk, pelniau kitus penkis.’+
21 Šeimininkas jam tarė: ‘Puiku! Esi geras ir ištikimas vergas. Kadangi ištikimai tvarkeisi su nedideliu turtu, pavesiu tau didelį.+ Eikš ir pasidžiauk su savo šeimininku!’+
22 Paskui priėjo tas, kuris buvo gavęs du talentus, ir pasakė: ‘Šeimininke, patikėjai man du talentus. Žiūrėk, pelniau kitus du.’+
23 Šeimininkas jam tarė: ‘Puiku! Esi geras ir ištikimas vergas. Kadangi ištikimai tvarkeisi su nedideliu turtu, pavesiu tau didelį. Eikš ir pasidžiauk su savo šeimininku!’
24 Paskiausiai priėjo tas, kuris buvo gavęs vieną talentą, ir pasakė: ‘Šeimininke, aš žinojau, kad esi reiklus žmogus. Tu pjauni, kur nesėjai, ir renki, ko nevėtei.+
25 Tad aš pabijojęs nuėjau ir paslėpiau tavo talentą žemėje. Štai, imk, kas tavo.’
26 Šeimininkas jam atsakė: ‘Blogas ir tingus verge! Jeigu jau žinojai, kad aš pjaunu, kur nesėjau, ir renku, ko nevėčiau,
27 tai reikėjo nunešti mano sidabrą pas palūkininkus, tada parvykęs būčiau atsiėmęs, kas mano, su palūkanomis.
28 Todėl atimkite iš jo tą talentą ir atiduokite tam, kuris turi dešimt talentų.+
29 Kiekvienam turinčiam bus dar duota, ir jis turės su pertekliumi, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką turi.+
30 Ir išmeskite šį netikusį vergą laukan į tamsybes. Ten jis verks ir grieš dantimis.’
31 Kai Žmogaus Sūnus+ ateis savo šlovėje, o kartu su juo ir visi angelai,+ jis atsisės savo šlovės soste.
32 Jo akivaizdoje bus surinktos visos tautos, ir jis atskirs žmones vienus nuo kitų, kaip piemuo atskiria avis nuo ožkų.
33 Avis+ jis pastatys savo dešinėje, ožkas – kairėje.+
34 Tada karalius tars stovintiems dešinėje: ‘Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite Karalystę, paruoštą jums nuo pasaulio užgimimo.
35 Juk aš buvau alkanas, ir jūs mane pavalgydinote. Buvau ištroškęs, ir jūs mane pagirdėte. Buvau svetimas, ir jūs svetingai mane priėmėte,+
36 nuogas, ir jūs mane aprengėte.+ Buvau ligonis, ir jūs manimi pasirūpinote, kalinys, ir jūs aplankėte mane.’+
37 Tada teisieji jam atsakys: ‘Viešpatie, kada gi mes matėme tave alkaną ir pavalgydinome, ištroškusį ir pagirdėme?+
38 Kada buvai svetimas ir mes svetingai tave priėmėme? Kada matėme tave nuogą ir aprengėme?
39 Ir kada sirgai ar buvai kalinys ir tave aplankėme?’
40 Tuomet karalius jiems atsakys: ‘Iš tiesų sakau jums: ką padarėte mažiausiam iš šitų mano brolių, man padarėte.’+
41 Paskui jis tars stovintiems kairėje: ‘Eikite šalin nuo manęs,+ prakeiktieji! Eikite į amžinąją ugnį,+ paruoštą Velniui ir jo angelams!+
42 Juk aš buvau alkanas, bet jūs manęs nepavalgydinote, buvau ištroškęs, bet jūs manęs nepagirdėte.
43 Buvau svetimas, bet jūs manęs nepriėmėte, nuogas, bet jūs manęs neaprengėte, ligonis ir kalinys, bet jūs manimi nepasirūpinote.’
44 Tada ir šie atsakys: ‘Viešpatie, kada mes matėme tave alkaną ar ištroškusį, kada buvai svetimas ar nuogas, sirgai ar kalėjai, ir tau nepatarnavome?’
45 Tuomet jis atsakys jiems: ‘Iš tiesų sakau jums: ko nepadarėte mažiausiam iš šitų mano brolių, man nepadarėte.’+
46 Ir šitie eis į amžiną pražūtį*,+ o teisieji į amžiną gyvenimą.“+
Išnašos
^ Arba „protingos“.
^ Graikų talentas buvo lygus 20,4 kg. Žr. priedą B14.
^ Pažod. „nugenėjimą“.
