Mokytojo 11:1–10
11 Mesk savo duoną į vandenis,+ tada po daugelio dienų ją atrasi.+
2 Pasidalyk tuo, ką turi, su septyniais ar net aštuoniais,+ nes nežinai, kokia nelaimė žemėje gali įvykti.
3 Jei jau debesys pritvinkę, jie palaistys žemę lietumi; jei medis virsta – ar pietų, ar šiaurės pusėn, – tai kurion pusėn virsta, ten ir nuvirs.
4 Kas žiūri vėjo, tas nesės; kas žvalgosi į debesis, nenuims derliaus.+
5 Kaip tau nežinoma dvasios veikmė nėščiosios vaisiaus kauluose,+ taip nežinomi ir Dievo darbai – darbai to, kuris daro viską.+
6 Sėk sėklą ryte, neleisk savo rankai ir vakare ilsėtis.+ Juk nežinai, kuris darbas pasiseks, – tas ar anas, o gal abu bus sėkmingi.
7 Šviesa yra maloni, džiaugiasi akys matydamos saulę.
8 Jei žmogus gyventų daugybę metų, tesidžiaugia kiekviena diena+ žinodamas, kad gali būti daug juodų dienų. Ir visa, kas bus, – tuštybė.+
9 Džiaukis, jaunuoli, kol esi jaunas, leisk savo širdžiai mėgautis savo jaunyste. Eik, kur širdis tave veda, kur akys tave traukia. Tik nepamiršk, kad už viską turėsi atsiskaityti Dievui.+
10 Atitolink rūpesčius nuo savo širdies, saugok savo kūną nuo žalingų dalykų, nes jaunystė ir gyvenimo aušra yra tuštybė.+
