Mokytojo 3:1–22

  • Viskam yra metas (1–8)

  • Džiaugtis gyvenimu yra Dievo dovana (9–15)

    • Amžinybė įdiegta žmogui į širdį (11)

  • Dievas teisia teisingai (16, 17)

  • Ir žmogaus, ir gyvulio galas toks pat (18–22)

    • Visi grįžta į dulkes (20)

3  Viskam yra metas,laikas kiekvienam dalykui po dangumi.   Yra laikas gimti ir laikas mirti,laikas sodinti ir laikas rauti, kas pasodinta,   laikas žudyti ir laikas gydyti,laikas griauti ir laikas statyti,   laikas verkti ir laikas juoktis,laikas dejuoti ir laikas šokti*,   laikas akmenis išmėtyti ir laikas juos surinkti,laikas apkabinti ir laikas nuo apkabinimų susilaikyti,   laikas ieškoti ir laikas pripažinti netektį,laikas saugoti ir laikas išmesti,   laikas perplėšti+ ir laikas susiūti,laikas tylėti+ ir laikas kalbėti,+   laikas mylėti ir laikas nekęsti,+laikas karui ir laikas taikai.  Kokia darbininkui nauda iš viso jo vargo?+ 10  Aš stebėjau visa, kuo žmonių sūnūs yra užsiėmę, – visa, kuo Dievas davė jiems užsiimti. 11  Jis viską padarė gražiai* ir tinkamu laiku,+ ir netgi amžinybę įdiegė žmonėms į širdį. Vis dėlto jie niekada iki galo neperpras Dievo darbų. 12  Supratau, kad jiems nėra nieko geriau, kaip džiaugtis ir daryti gera visą savo gyvenimą,+ 13  taip pat kad žmogus turi valgyti, gerti ir gėrėtis savo sunkaus darbo vaisiais. Tai yra Dievo dovana.+ 14  Suvokiau, kad visa, ką Dievas daro, išliks per amžius. Prie jo darbų nieko negalima pridėti ir nieko iš jų negalima atimti. Visa Dievas padarė taip, kad žmonės jo bijotų.+ 15  Tai, kas vyksta dabar, vyko ir anksčiau. Tai, kas dar bus, jau irgi yra buvę.+ Dievas ieško to, ko žmonės siekia*. 16  Štai ką dar mačiau po saule: teisingumo vietą užėmė nedorybė, nedorybė išstūmė teisumą.+ 17  Ir tariau sau širdyje: „Dievas teis ir teisųjį, ir nedorėlį,+ nes visokiai veiklai ir visokiam darbui ateina laikas.“ 18  Taip pat sakiau sau širdyje, kad Dievas išbandys žmonių sūnus – parodys jiems, kad yra panašūs į gyvulius. 19  Juk ir žmonių, ir gyvulių laukia tas pat, visus ištinka toks pat galas.+ Kaip miršta vieni, taip miršta kiti. Visi turi vienokią dvasią*.+ Taigi žmogus nėra pranašesnis už gyvulį. Kokia tuštybė! 20  Visi keliauja į tą pačią vietą.+ Visi iš dulkių padaryti+ ir į dulkes visi grįžta.+ 21  Kas gi žino, ar žmogaus dvasia kyla aukštyn ir ar gyvulio dvasia leidžiasi į žemę?+ 22  Supratau, kad žmogui nėra nieko geriau, kaip džiaugtis savo darbu,+ nes tai ir yra jo atlygis. Juk kai jo nebebus, argi kas nors galės jam parodyti, kas vyksta po jo?+

Išnašos

Pažod. „šokinėti“.
Arba „tvarkingai“, „kaip dera“.
Arba galbūt „ko nebėra“.
Arba „gyvybės jėgą“. Žr. žodynėlyje „dvasia“.