Mokytojo 4:1–16
4 Tada vėl ėmiau mąstyti apie visą tą priespaudą, kurią mačiau po saule. Mačiau engiamųjų ašaras ir nebuvo kam jų paguosti.+ Engėjai juos valdė, nebuvo kam jų paguosti.
2 Todėl sveikinau tuos, kurie jau mirę, o ne tuos, kurie dar gyvi.+
3 Tačiau ir už vienus, ir už kitus laimingesnis tas, kuris dar negimė+ ir nemato blogybių, vykstančių po saule.+
4 Taip pat pastebėjau, kaip žmonės stengiasi* ir lavina darbo įgūdžius siekdami vienas kitą pranokti.+ Tai irgi tuštybė ir vėjų vaikymasis.
5 Kvailys sudeda rankas ir žiūri, kaip jo kūnas nyksta*.+
6 Geriau juk truputis* poilsio negu daug* vargo ir vėjų vaikymosi.+
7 Mąsčiau ir dar apie vieną tuščią dalyką po saule.
8 Būna, kad vienišas žmogus, neturintis nei draugo, nei sūnaus ar brolio, vargsta, dirba be galo ir jo akys niekaip nepasisotina turtais.+ Argi jis susimąsto: „Ko aš tiek dirbu? Dėl ko pats atsisakau gėrybių?“+ Tai irgi tuštybė, apgailėtinas užsiėmimas.+
9 Dviem geriau negu vienam,+ nes jie gauna gerą atlygį už savo darbą*.
10 Jeigu vienas parkrinta, kitas gali padėti draugui atsikelti. O ką gi darytų žmogus, jei parkristų ir nebūtų kas padeda?
11 Taip pat jei dviese guli vienas šalia kito, abiem šilta. O kaip sušilti vienam?
12 Jei žmogus vienas, jį lengva įveikti, bet dviese gali atsilaikyti. Virvę, nuvytą iš trijų vijų, nutraukti nelengva.
13 Išmintingas jaunuolis, kad ir neturtingas, yra geriau negu senas ir kvailas karalius,+ nebeturintis nuovokos, kad paklausytų patarimo.+
14 Vienas jaunuolis, gimęs tokiam karaliui valdant, buvo vargšas, bet išėjo iš kalėjimo ir tapo karaliumi.+
15 Stebėjau visus gyvuosius, vaikštančius po saule, žiūrėjau, kaip einasi jaunam įpėdiniui, užėmusiam kito vietą.
16 Nors dabar jį palaiko daugybė, vėliau žmonės juo nebebus patenkinti.+ Tai irgi tuštybė ir vėjų vaikymasis.
Išnašos
^ Arba „vargsta“.
^ Pažod. „ir valgo savo kūną“.
^ Pažod. „sauja“.
^ Pažod. „dvi saujos“.
^ Arba „nes jiems daugiau naudos iš jų darbo“.
