Mokytojo 6:1–12
6 Mačiau tarp žmonių dar vieną blogybę po saule.
2 Dievas žmogui duoda turtų, nuosavybės ir šlovės, jo siela nieko nestokoja, jis gauna visa, ko trokšta. Tačiau neduoda Dievas jam visu tuo džiaugtis – jo gėrybėmis džiaugiasi svetimas. Tai yra tuštybė ir didelė blogybė.
3 Jei žmogus net šimtą vaikų turėtų, nugyventų daugybę metų, sulauktų žilo amžiaus, bet nebūtų pasimėgavęs visomis savo gėrybėmis prieš atguldamas į kapą*, tada – pasakysiu jums – negyvam gimusiam kūdikiui geriau negu jam.+
4 Tas ateina į pasaulį bergždžiai ir išeina į tamsą, jo vardas lieka tamsybėje.
5 Nors niekada neišvydo saulės ir nieko nežinojo, jam vis tiek geriau* negu anam.+
6 Kokia nauda gyventi kad ir dukart po tūkstantį metų, jei gyvenimas neteikia džiaugsmo? Argi nenueina visi ton pačion vieton?+
7 Žmogus plūkiasi vien dėl savo burnos,+ bet jo alkis vis tiek lieka nenumalšintas.
8 Tad kuo gi išmintingas žmogus pranašesnis už kvailą?+ Ir kas vargšui iš to, kad žino, kaip išgyventi*?
9 Geriau džiaugtis tuo, ką akys mato, negu gyventi troškimais. Tai irgi tuštybė, tik vėjų vaikymasis.
10 Visa, kas yra atsiradę, jau turi vardą; koks žmogus yra, jau žinoma. Ir ginčytis* su galingesniu už save žmogus negali.
11 Kuo daugiau žodžių*, tuo daugiau tuštybės. Kokia iš jų nauda?
12 Kas gi žino, ką geriausia žmogui veikti per tas keletą jo tuščio gyvenimo dienų, kurios prabėga it šešėlis?+ Ir kas gali žmogui pasakyti, kas vyks po saule, kai jo nebebus?
Išnašos
^ Arba „prieš kapui tampant jo nuosavybe“.
^ Pažod. „jam ramiau“.
^ Pažod. „vaikščioti gyvųjų akivaizdoje“.
^ Arba „bylinėtis“.
^ Arba galbūt „daiktų“.
