Morkaus 15:1–47
15 Kai tik išaušo, aukštieji kunigai su vyresniaisiais ir Raštų aiškintojais – visas Sinedrionas – surengė pasitarimą. Tada Jėzų surišo ir nuvedę perdavė Pilotui.+
2 Pilotas jo paklausė: „Tai tu esi žydų karalius?“+ Jėzus tarė: „Tu pats pasakei.“+
3 O aukštieji kunigai visaip jį kaltino.
4 Pilotas vėl jį klausė: „Tu nieko neatsakai?+ Pažiūrėk, kiek daug kaltinimų jie tau meta.“+
5 Bet Jėzus daugiau nieko neatsakė, ir Pilotas stebėjosi.+
6 Kaskart per tą šventę jis paleisdavo vieną kalinį – tą, kurio žmonės prašydavo.+
7 Tuo metu kalėjime sėdėjo toks vyras, vardu Barabas. Jį buvo įkalinę kartu su maištininkais už tai, kad sukėlė maištą ir įvykdė žmogžudystę.
8 Taigi minia palypėjusi aukščiau ėmė prašyti, kad Pilotas padarytų dėl jų, ką ir visuomet.
9 Šis atsiliepė: „Ar norite, kad paleisčiau jums žydų karalių?“+
10 Mat Pilotas žinojo, kad aukštieji kunigai Jėzų perdavė jam iš pavydo.+
11 Bet aukštieji kunigai sukurstė minią reikalauti, kad vietoj Jėzaus paleistų Barabą.+
12 Tad Pilotas dar sykį jų klausė: „Tai ką man daryti su šituo jūsų vadinamu žydų karaliumi?“+
13 Tie šaukė: „Ant stulpo jį!“+
14 Pilotas jiems sakė: „Bet ką bloga jis padarė?“ Tačiau jie dar garsiau šaukė: „Ant stulpo jį!“+
15 Galiausiai norėdamas įtikti miniai Pilotas paleido jiems Barabą, o Jėzų nuplakdino+ ir atidavė prikalti prie stulpo.+
16 Kareiviai nuvedė Jėzų į rūmų, tai yra pretorijaus*, kiemą ir sušaukė visą dalinį.+
17 Jie apsiautė jį purpuru ir nupynę iš dygių šakelių vainiką uždėjo jam ant galvos.
18 „Sveikas, žydų karaliau!“ – šūkavo jie+
19 ir čaižė nendre Jėzui per galvą, spjaudė ant jo, klūpčiojo priešais ir lankstėsi.
20 Iš Jėzaus išsityčioję, jie nusiautė nuo jo purpurą, užvilko jo paties drabužius ir išvedė prikalti prie stulpo.+
21 Vienam iš apylinkių pareinančiam žmogui, tokiam Simonui iš Kirėnės, Aleksandro ir Rufo tėvui, jie liepė* nešti jo kančių stulpą*.+
22 Jėzų atvedė į vietą, vadinamą Golgota (išvertus – „Kaukolės vieta“).+
23 Tenai jam davė vyno, sumaišyto su mira*,+ bet jis negėrė.
24 Jie prikalė Jėzų prie stulpo, o paskui pasidalijo jo drabužius – metė burtą, kad sužinotų, kas kam atiteks.+
25 Kai jį prikalė prie stulpo, buvo trečia valanda*.
26 Virš jo buvo užrašytas toks kaltinimas: „Žydų karalius.“+
27 Kartu su juo ant stulpų pakabino du plėšikus – vieną iš dešinės, kitą iš kairės.+
28 ––*
29 Praeiviai Jėzų užgauliojo, kraipė galvas*+ ir sakė: „Nagi tu, kuris nugriauni šventyklą ir per tris dienas atstatai,+
30 išgelbėk save, nuženk nuo stulpo!“
31 Iš jo tyčiojosi ir aukštieji kunigai su Raštų aiškintojais. Jie kalbėjo tarpusavyje: „Kitus gelbėjo, o pats negali išsigelbėti!+
32 Tenužengia dabar Kristus, Izraelio karalius, nuo stulpo, kad pamatytume tai ir įtikėtume.“+ Jį įžeidinėjo net ir tiedu, kurie buvo šalia jo ant stulpų.+
33 Atėjus šeštai valandai* visą kraštą apgaubė tamsa. Ji laikėsi iki devintos valandos*.+
34 Devintą valandą Jėzus garsiai sušuko: „Eli̇̀, Eli̇̀, lemà sabachtãni?!“, tai išvertus reiškia: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?“+
35 Tai išgirdę kai kurie iš šalia stovinčių sakė: „Matai? Jis šaukiasi Elijo.“
36 Vienas nubėgęs pamirkė rūgščiame vyne kempinę, užmovė ant nendrės ir davė Jėzui gerti+ sakydamas: „Palikite jį! Pažiūrėkime, ar Elijas ateis jo nuimti.“
37 Bet Jėzus garsiai sušuko ir išleido paskutinį atodūsį.+
38 Ir šventovės uždanga+ perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios.+
39 O priešais Jėzų stovintis šimtininkas, matydamas, kas dėjosi jam mirštant, pasakė: „Tikrai šis žmogus buvo Dievo Sūnus.“+
40 Ten buvo ir moterų, jos viską stebėjo iš tolo. Tarp jų buvo Marija Magdalietė, Jokūbo Jaunesniojo* ir Jozės motina Marija ir Salomė+ –
41 jos lydėjo Jėzų ir jam patarnavo,+ kai jis buvo Galilėjoje, – taip pat daug kitų moterų, atėjusių su juo į Jeruzalę.
42 Kadangi buvo vėlyva popietė ir Pasirengimo diena, tai yra diena prieš šabą,
43 garbingas Tarybos narys, Juozapas iš Arimatėjos (jis irgi laukė Dievo Karalystės), įsidrąsinęs atėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno.+
44 Pilotas nustebo: argi jau miręs? Jis pasikvietė šimtininką ir paklausė, ar Jėzus jau mirė.
45 Sužinojęs iš jo, kad taip ir yra, leido Juozapui paimti kūną.
46 Šis nupirko geriausio lino drobės, nuėmė kūną, įsupo į tą drobę ir paguldė uoloje iškirstame kape.+ Tada kapo angą užrito akmeniu.+
47 O Marija Magdalietė ir Jozės motina Marija nenuleido akių nuo vietos, kur jis buvo paguldytas.+
Išnašos
^ Romėnų valdytojo rūmai.
^ Arba „uždėjo prievolę“.
^ Toks mišinys turėjo kvaišinamąjį poveikį.
^ Mūsų laiku – maždaug devinta valanda ryto.
^ Taip tikriausiai išreiškė pajuoką.
^ Mūsų laiku – maždaug dvyliktai valandai dienos.
^ Mūsų laiku – maždaug trečios valandos dienos.
^ Arba „Mažojo“.
