Morkaus 8:1–38
8 Anomis dienomis prie Jėzaus vėl susirinko minios žmonių. Kadangi jie neturėjo ko valgyti, Jėzus pasikvietė mokinius ir tarė:
2 „Gaila man žmonių,+ nes jie jau trys dienos su manimi ir neturi ko valgyti.+
3 Jei paleisiu juos namo alkanus, kelyje nusilps. Kai kurie juk atėję iš toli.“
4 Bet mokiniai atsakė: „Kurgi tokioje dykynėje galėtų kas gauti duonos šiems žmonėms pasotinti?“
5 Jėzus paklausė: „Kiek papločių turite?“ Tie atsakė: „Septynis.“+
6 Jėzus paliepė žmonėms susėsti ant žemės. Jis paėmė tuos septynis papločius, padėkojo Dievui, tada laužė juos, davė mokiniams, kad išdalytų žmonėms, ir šie išdalijo.+
7 Jie dar turėjo kelias žuveles. Taręs padėką Dievui, Jėzus ir jas liepė išdalyti.
8 Visi pavalgė iki soties ir buvo surinkta septyni krepšiai atlikusių gabaliukų.+
9 O buvo ten apie keturis tūkstančius vyrų. Paskui Jėzus juos paleido.
10 Jėzus su savo mokiniais tuojau pat sėdo į valtį ir atplaukė į Dalmanutos sritį.+
11 Čia prie jo priėjo fariziejai. Norėdami Jėzų išmėginti jie ėmė su juo ginčytis ir reikalauti ženklo iš dangaus.+
12 Jėzus giliai atsiduso* ir pasakė: „Kodėl ši karta nori ženklo?+ Iš tiesų sakau: nebus šiai kartai duota jokio ženklo.“+
13 Palikęs juos Jėzus vėl sėdo į valtį ir nuplaukė į kitą krantą.
14 Mokiniai buvo pamiršę pasiimti duonos – valtyje turėjo tik vieną paplotį.+
15 Jėzus juos perspėjo: „Žiūrėkite, sergėkitės fariziejų raugo ir Erodo raugo.“+
16 Tad jie ėmė tarp savęs aiškintis, kaip čia nutiko, kad jie nepasiėmė duonos.
17 Jis tai pastebėjo ir tarė: „Kodėl aiškinatės dėl duonos? Nejau vis dar nesuvokiate? Nejau nesuprantate? Nejau jūsų širdims trūksta išmanymo?
18 ‘Turite akis, bet nematote? Turite ausis, bet negirdite?’ Ar prisimenate,
19 kiek pilnų pintinių gabaliukų pririnkote, kai sulaužiau penkis papločius+ penkiems tūkstančiams?“ Jie atsakė: „Dvylika.“+ –
20 „O kai sulaužiau septynis keturiems tūkstančiams, kiek pilnų krepšių gabaliukų pririnkote?“ Jie atsakė: „Septynis.“+
21 Tada Jėzus jiems tarė: „Ir vis dar nesuprantate?“
22 Jie atvyko į Betsaidą. Žmonės Jėzui atvedė neregį ir maldavo, kad jį paliestų.+
23 Jėzus paėmė neregį už rankos ir išsivedė už kaimo. Paspjovęs jam ant akių+ ir uždėjęs ant jo rankas paklausė: „Ar matai ką nors?“
24 Šis apsižvalgė ir pasakė: „Matau žmones vaikštant. Jie atrodo kaip medžiai.“
25 Jėzus dar kartą uždėjo rankas žmogui ant akių, ir šis praregėjo. Regėjimas sugrįžo ir jis ėmė viską matyti ryškiai.
26 Tada Jėzus išsiuntė jį namo sakydamas: „Į kaimą neik.“
27 Jėzus su savo mokiniais leidosi į Pilypo Cezarėjos kaimus. Pakeliui jis mokinių klausė: „Kuo žmonės mane laiko?“+
28 Šie atsakė: „Vieni Jonu Krikštytoju,+ kiti Eliju,+ dar kiti – kuriuo nors kitu pranašu.“
29 Jis dar jų paklausė: „O jūs kuo mane laikote?“ Petras atsakė: „Tu esi Kristus.“+
30 Tada Jėzus griežtai prisakė niekam nesakyti, kas jis toks.+
31 Taip pat ėmė juos mokyti, kad Žmogaus Sūnus turės daug iškentėti, kad bus atmestas vyresniųjų, aukštųjų kunigų ir Raštų aiškintojų, nužudytas+ ir po trijų dienų prisikels.+
32 Jėzus apie tai kalbėjo atvirai, todėl Petras pasivedė jį į šalį ir ėmė už tokias kalbas jį barti.+
33 Jėzus apsigręžė ir pažvelgęs į mokinius subarė Petrą: „Eik šalin nuo manęs,* šėtone, nes tavo mintys – ne nuo Dievo, o nuo žmonių.“+
34 Jis pasišaukė minią kartu su mokiniais ir jiems pasakė: „Jeigu kas nori eiti paskui mane, teišsižada savęs, teima savo kančių stulpą* ir tegu seka manimi.+
35 Kas nori išgelbėti savo gyvybę*, tas ją praras, o kas dėl manęs ir gerosios naujienos savo gyvybę* praranda, tas ją išgelbės.+
36 Kokia gi žmogui nauda laimėti visą pasaulį, bet netekti gyvybės*?+
37 Ką žmogus gali duoti mainais už savo gyvybę*?+
38 Kas gėdytųsi manęs ir mano žodžių šioje neištikimoje* ir nuodėmingoje kartoje, to ir Žmogaus Sūnus gėdysis,+ kai ateis su šventaisiais angelais apgaubtas savo Tėvo šlovės.“+
Išnašos
^ Pažod. „atsiduso savo dvasioje“.
^ Pažod. „Traukis už manęs“.
^ Pažod. „svetimaujančioje“.
