Nehemijo 10:1–39

  • Žmonės pasižada laikytis Įstatymo (1–39)

    • „Dievo Namų mes nebeapleisime“ (39)

10  Pasižadėjimą savo antspaudais patvirtino:+ Hachalijos sūnus tiršata* Nehemijas,taip pat Zedekija,  Seraja, Azarija, Jeremija,  Pašhūras, Amarija, Malkija,  Hatušas, Šebanija, Maluchas,  Harimas,+ Meremotas, Abdija,  Danielius,+ Ginetonas, Baruchas,  Mešulamas, Abija, Mijaminas,  Maazija, Bilgajas, Šemaja, – visi jie yra kunigai.  Taip pat levitai: Azanijos sūnus Jozuė, Binujas iš Henadado palikuonių, Kadmielis+ 10  ir jų broliai Šebanija, Hodija, Kelita, Pelaja, Hananas, 11  Michėjas, Rehobas, Hašabija, 12  Zakūras, Šerebija,+ Šebanija, 13  Hodija, Banis ir Beninuvas. 14  Taip pat tautos vyriausieji: Parošas, Pahat Moabas,+ Elamas, Zatuvas, Banis, 15  Būnis, Azgadas, Bebajas, 16  Adonija, Bigvajas, Adinas, 17  Ateras, Ezekijas, Azūras, 18  Hodija, Hašumas, Becajas, 19  Harifas, Anatotas, Nebajas, 20  Magpiašas, Mešulamas, Hezyras, 21  Mešezabelis, Cadokas, Jadūva, 22  Pelatija, Hananas, Anaja, 23  Ozėjas, Hananija, Hašubas, 24  Ha Lohešas, Pilha, Šobekas, 25  Rehumas, Hašabna, Maasėja, 26  Ahija, Hananas, Ananas, 27  Maluchas, Harimas ir Baana. 28  Kiti žmonės – kunigai, levitai, vartų sargai, giesmininkai, šventyklos tarnai* ir visi, kurie paklusdami Dievo Įstatymui atsiskyrė nuo aplinkinių tautų,+ taip pat jų žmonos, sūnūs, dukterys, visi, kas galėjo sąmoningai apsispręsti,* – 29  prisidėjo prie savo brolių, žymių tautos vyrų, ir prisiekė laikytis Dievo Įstatymo, kurį Dievas paskelbė per savo tarną Mozę, ir vykdyti visus Jehovos, mūsų Viešpaties, įsakymus, sprendimus ir nuostatus. Priešingu atveju jie sakė užsitrauksią prakeiksmą. 30  Mes visi prisiekėme neduoti aplinkinėms tautoms savo dukterų ir neimti jų dukterų savo sūnums.+ 31  Jei šabo dieną aplinkinės tautos atgabentų prekių ar kokių nors javų parduoti, nieko iš jų nepirksime – nei per šabą,+ nei kitą šventą dieną.+ Septintais metais leisime žemei ilsėtis+ ir skolininkams dovanosime visas skolas.+ 32  Be to, kiekvienas įsipareigojome kasmet duoti trečdalį šekelio* mūsų Dievo Namų tarnybai,+ 33  atnašinei duonai,+ kasdienėms javų atnašoms+ ir deginamosioms aukoms, aukojamoms per šabus+ ir per jaunatis,+ taip pat šventėms,+ šventosioms aukoms, permaldavimo aukoms už Izraelio nuodėmes+ ir visam darbui mūsų Dievo Namuose. 34  Ir dar mes metėme burtus, norėdami nustatyti, kokiu laiku ir kokia eilės tvarka pagal savo kiltis kunigai, levitai ir kiti žmonės kasmet atgabens malkų į mūsų Dievo Namus, kad būtų deginamos ant mūsų Dievo Jehovos aukuro, kaip reikalauja Įstatymas.+ 35  Mes taip pat įsipareigojome į Jehovos Namus kasmet pristatyti pirmąsias savo laukų gėrybes ir pirmuosius visokių vaismedžių vaisius,+ 36  taip pat pirmagimius sūnus ir pirmadėlius gyvulių iš savo bandų ir kaimenių,+ – kaip reikalauja Įstatymas. Įsipareigojome juos pristatyti į Dievo Namus kunigams, kurie Dievo Namuose eina tarnystę.+ 37  Dar į Dievo Namų sandėlius*+ kunigams pristatysime rupių miltų iš pirmųjų javų,+ atgabensime savo atnašas, visokių medžių vaisių,+ jauno vyno ir aliejaus.+ Sykiu atiduosime levitams dešimtinę+ nuo to, ką išaugina mūsų kraštas, nes visuose mūsų miestuose, kur verčiamasi žemės ūkiu, dešimtines renka būtent levitai. 38  Kai levitai ims dešimtinę, su jais bus kunigas, Aarono palikuonis. O nuo gautos dešimtinės levitai paims dešimtą dalį ir atneš į mūsų Dievo Namus,+ į sandėlių patalpas, 39  kur laikomi šventyklos reikmenys, kur būna savo tarnybą einantys kunigai, vartų sargai ir giesmininkai. Taigi į tuos sandėlius izraelitai ir levitai suneš javų, jauno vyno ir aliejaus dovanas.+ Dievo Namų mes nebeapleisime.+

Išnašos

Persų vartotas provincijos valdytojo titulas.
Arba galbūt „kas buvo tokio amžiaus, kad galėjo suprasti“.
Hebr. netinim, išvertus – „duotieji“. Žr. žodynėlyje „šventyklos tarnai“.
Šekelis buvo lygus 11,4 g. Žr. priedą B14.
Arba „valgomuosius“.