Psalmynas 132:1–18

  • Jehova išsirinko Dovydą ir Sioną

    • „Neatstumki savo pateptojo!“ (10)

    • Siono kunigai apvilkti išgelbėjimu (16)

Įkalnės giesmė. 132  Atminki, o Jehova, Dovydąir jo visus vargus!+   Jehovai jis prisiekė,Jokūbo Galingajam pasižadėjo:+   „Į savo palapinę, į namus,+ nežengsiu,į savo patalą, į lovą, nesigulsiu,   savo akims miegot neduosiu,neleisiu snaust akių vokams,   kol Jehovai vietos nesurasiu,buveinės Jokūbo Galingajam.“+   Štai apie ją* girdėjome Efratoje,+miškingame krašte ją radome.+   Eime į jo buveinę,+nusilenkim priešais jo pakojį.+   Pakilk, Jehova, ir į vietą savo atilsio užženk+ –tu ir tavoji galybės Skrynia!+   Teapsivelka tavo kunigai teisumu,tavo ištikimieji tedžiūgauja. 10  Dėlei savo tarno Dovydoneatstumki savo pateptojo!+ 11  Jehova prisiekė Dovyduiir minties nekeis:„Į tavo sostą pasodinsiutavo palikuonį.+ 12  Jei tavo sūnūs mano sandoros laikysisir paisys mano priminimų,+tai ir jų sūnūs tavo sostesėdės per amžius.“+ 13  Mat Jehova Sioną išsirinko,+jame gyvent panoro.+ 14  „Šita bus mano atilsio vieta per amžius,aš čia gyvensiu+ – toks mano noras. 15  Jį laiminte palaiminsiu, aprūpinsiu gėrybėmis,jo vargšams duonos duosiu valgyt iki soties.+ 16  Jo kunigus išgelbėjimu aš apvilksiu+ir jo ištikimieji džiūgaus.+ 17  Ten Dovydo galybę* išauginsiu. Juk žiburį esu paruošęs savo pateptajam.+ 18  Jo priešus aš apvilksiu gėda,o ant jo galvos švytės vainikas.“+

Išnašos

Tikriausiai turima omenyje Sandoros skrynia.
Pažod. „ragą“.