Psalmynas 137:1–9
137 Prie Babilono upių+ mes sėdėjomeir verkėme Sioną prisiminę.+
2 Savo lyras tenaiant tuopų pakabinom.+
3 Mūsų trėmėjai liepė mums giedot,+šaipūnai tie užsigeidė linksmybių:„Pagiedokit mums kurią Siono giesmę!“
4 Kaip galim žemėj svetimojgiedot Jehovos giesmę?
5 Jei tave, Jeruzale, pamirščiau,tegu pamiršta mano dešinė, ką geba*!+
6 Prie gomurio liežuvis teprilimpa,jei tavęs neatsiminčiau,jei Jeruzalė nebūtų man brangesnėuž visus džiaugsmus!+
7 Atmink, Jehova,ką Jeruzalės žlugimo dieną sakė edomitai:„Griaukit ją! Sugriaukit iki pamatų!“+
8 O Babilono dukra! Tu veikiai būsi nusiaubta.+
Laimingas tas, kuris tau atmokės už tai, ką mums esi padarius,kuris atlygins tuo pačiu!+
9 Laimingas tas, kuris tavo vaikus pagriebęstėkš į uolą!+
Išnašos
^ Arba galbūt „tegu mano dešinė padžiūsta“.
