Psalmynas 139:1–24

  • Dievas savo tarnus gerai pažįsta

    • Nuo Dievo dvasios nepabėgsi (7)

    • „Šitaip nuostabiai mane sukūrei!“ (14)

    • „Mane dar mezginėlį matė tavo akys“ (16)

    • „Vesk amžinybės keliu“ (24)

Vadovui. Dovydo psalmė. 139  Jehova, tu permatai mane, gerai mane pažįsti.+   Žinai, kada aš sėduosi, kada aš atsistoju,+skaitai mano mintis iš tolo.+   Stebi* mane, kai aš keliauju, kai guluosi,tau žinomi visi mano keliai.+   Liežuviui dar netarus žodžio,Jehova, tu jau jį žinai.+   Mane iš priekio ir iš užnugario saugai,laikai sava ranka apglėbęs.   Tu taip gerai mane pažįsti! Ne mano protui tai suvokti,ne mano minčiai tai aprėpti.+   O kurgi aš pabėgčiau nuo tavosios dvasios? Nuo tavo veido kurgi pasislėpčiau?+   Net jei dangun užkopčiau – tu tenai,jei pasikločiau patalą kape*, žiūrėk, ir ten tu būtum.+   Jei ant aušros sparnų pakilčiauir įsikurčiau prie toliausių jūrų, 10  net ir tenai ranka tava mane vedžiotų,tavoji dešinė mane laikytų.+ 11  Jeigu sakyčiau: „Tamsa tikrai mane paslėps!“,tada naktis aplink mane šviesa pavirstų. 12  Tau ir tamsa nebūtų per tamsi,naktis tau šviestų lyg diena.+ Tamsa tau – kaip šviesa.+ 13  Juk tu sukūrei mano inkstus,motinos įsčiose laikei mane uždengęs*.+ 14  Pagautas baimės šlovinu tave, kad šitaip nuostabiai mane sukūrei!+ Tavo darbai nuostabūs,+aš tai gerai žinau. 15  Nuo tavęs nebuvo mano kaulai paslėpti,kai kuriamas buvau slaptumoje,audžiamas žemės gelmėse.+ 16  Mane dar mezginėlį* matė tavo akysir tavo knygoj buvo surašyti visi mano nariaiir visos dienos, kada jie turi rastis,nors jų nebuvo dar nė vieno. 17  Kokios man brangios tavo mintys, Dieve!+ Jų nesuskaitoma daugybė!+ 18  Jei suskaičiuot mėginčiau, jų būtų daug daugiau nei smilčių.+ Ir atsibudęs tebesu su tavimi.*+ 19  O kad nedorėlius pašalintumei, Dieve!+ Tada smurtautojai* atstotų nuo manęs. 20  Apie tave jie kalba pikta,jie tavo priešai, jie tavo vardą niekina*.+ 21  Ar nelaikau aš neapykantoje tų, kurie tavęs nekenčia, o Jehova?+ Ar tais, kurie maištauja prieš tave, nesibjauriu?+ 22  Jų nekenčiu visa esybe,+jie tapo mano priešais. 23  Pažvelk į mano širdį, Dieve, ir ištirk mane,+ištyrinėk mane ir perskaityk mano mintis nerimastingas.+ 24  Žiūrėk, ar nekrypstu į pražūtingą taką,+ir vesk+ amžinybės keliu.

Išnašos

Pažod. „Matuoji“.
Arba „Šeole“. Žr. žodynėlį.
Arba galbūt „mane suaudei“.
Arba „gemalą“.
Arba galbūt „Ir atsibudęs jas skaičiuočiau“.
Arba „liejantys kraują“.
Arba „taria tuščiai“.