Psalmynas 22:1–31
Vadovui. „Elnės auštant“ melodija*. Dovydo psalmė.
22 Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?+
Kodėl taip atitolinai išgelbėjimą nuo manęs?
Kodėl esi toli nuo sielvartingo mano šauksmo?+
2 Mano Dieve, šaukiuosi tavęs dieną, bet tu neatsakai,+ir visą naktį negaliu nurimti.
3 Esi tu šventas,+tavasis sostas – Izraelio gyriaus apsupty.
4 Mūsų tėvai tavim pasitikėjo,+pasitikėjo – ir juos gelbėjai,+
5 tavęs jie šaukėsi – ir tu juos vadavai,tavim pasitikėjo – ir nenusivylė*.+
6 Bet aš esu tik kirminas, o ne žmogus,žmonių išjuoktas, paniekintas tautos.+
7 Mane matydami jie tyčiojasi,+šaipydamiesi kraipo galvą:+
8 „Jis Jehova pasitikėjo. Tai tegu Dievas jį ir gelbsti,tegu vaduoja, jei jis Dievui toks brangus!“+
9 Tu išvedei mane iš įsčių,+kai dar buvau prie motinos krūtinės, sergėjai.
10 Aš tavo globai nuo gimimo patikėtas,nuo motinos įsčių esi manasis Dievas.
11 Neatsitolink nuo manęs, nes neganda arti,+nes kito padėjėjo neturiu.+
12 Daugybė jaučių mane apstojo,+stiprūs Bašano jaučiai apsupo.+
13 Prieš mane jie išžioja nasrus+it riaumojantis liūtas, kuris savo auką į gabalus drasko.+
14 Aš – tarsi išlietas vanduo,visi mano kaulai išnarstyti.
Širdis pasidarė it vaškas,+ištirpo krūtinėje.+
15 Mano jėgos išdžiūvo kaip molio šukė,+prie gomurio limpa liežuvis.+
Tu guldai mane į mirties dulkes.+
16 Šunys mane apspinta,+piktadarių gauja apstoja,+tarsi liūtas jie griebia man už rankų ir kojų.+
17 Visus savo kaulus galiu suskaityti.+
O jie žiūri, spokso į mane.
18 Jie mano drabužius dalijasi,dėl mano apdaro meta burtą.+
19 Bet tu, Jehova, nuo manęs neatsitolink.+
Tu – mana stiprybė. Skubėk man į pagalbą!+
20 Gelbėki mane nuo kalavijo,brangią mano gyvastį – iš šunų letenų!+
21 Trauk mane iš liūto nasrų,+ gelbėk nuo laukinio jaučio* ragų.
Atsiliepk ir gelbėk!
22 Aš skelbsiu tavo vardą savo broliams,+sambūryje šlovinsiu tave.+
23 Šlovinkite Jehovą, kas pagarbiai jo bijote!
Visi Jokūbo palikuoniai, liaupsinkite jį!+
Drebėkite prieš jį, visi Izraelio vaikai!
24 Juk vargdienio kančios jis neniekino ir nesibodėjo,+savo veido nuo jo neslėpė,+išgirdo jo pagalbos šauksmą.+
25 Dideliame sambūryje tave šlovinsiu,+tavęs bijančių akivaizdoje savo įžadus tesėsiu.
26 Romieji valgys iki soties,+Jehovą šlovins visi, kas jo ieško.+
Te jūsų širdys plaka amžinai!
27 Visi žemės pakraščiai atmins Jehovą ir į jį gręšis.
Tau lenksis visos tautų kiltys.+
28 Juk Jehova yra Karalius,+tautoms jis viešpatauja.
29 Žemės turtingieji* puotaus ir jam lenksis,prieš jį klaupsis visi žengiantys į dulkes –nė vienas jų negali savo gyvasties išsaugoti.
30 Jų palikuoniai jam tarnaus,nauja karta išgirs apie Jehovą.
31 Žmonės ateis ir apsakys jo teisumą,gimsiančiai tautai – jo darbus.
Išnašos
^ Arba galbūt „atlikimo būdas“.
^ Arba „neapsigėdijo“.
^ Tikriausiai turimas omenyje tauras.
^ Pažod. „riebieji“.
