Psalmynas 25:1–22
Dovydo.
א [alefas]
25 Visa esybe, o Jehova, į tave gręžiuosi!
ב [betas]
2 Tavimi pasitikiu, manasis Dieve.+
Tegul neteks man kęsti gėdos,+te mano priešai neturės ko džiaugtis.+
ג [gimelis]
3 Kas deda viltis į tave, tikrai neapsigėdins.+
Bus gėda išdavikams, lengvabūdžiams.+
ד [daletas]
4 Apreikšk savus kelius, Jehova,+parodyk man savus takus.+
ה [hė]
5 Padėk tavos tiesos laikytis, mokyki mane,+juk tu – manasis Dievas, mano Gelbėtojas.
ו [vavas]
Visą dieną į tave dedu aš viltis.
ז [zainas]
6 Atmink, Jehova, savąjį gailestingumą, savo ištikimą meilę,+kurie yra nuo amžių.+
ח [chetas]
7 Mano jaunystės nuodėmes, mano kaltes pamirški.
Mane atminki dėl ištikimosios savo meilės,+dėlei gerumo savo, o Jehova!+
ט [tetas]
8 Jehova toks geras ir teisus,+todėl jis nusidėjėliams parodo kelią.+
י [jodas]
9 Takais teisumo jis romiuosius ves,+jis kelio savojo romiuosius mokys.+
כ [kafas]
10 Visi takai Jehovos – tai ištikimoji meilė ir ištikimybėtiems, kas sandorą+ jo gerbia, kas jo priminimų+ paiso.
ל [lamedas]
11 Dėl savo vardo, o Jehova,+dovanok man, nors kaltė didžiulė.
מ [memas]
12 Kuris žmogus Jehovos bijo?+
Štai tokį mokys jis, kaip pasirinkt teisingą kelią.+
נ [nūnas]
13 Toksai patirs daug gera,+jo palikuoniai žemę paveldės.+
ס [samechas]
14 Visiems, kurie Jehovos bijo, yra jis geras draugas,+tokiems jis savo sandorą apreiškia.+
ע [ainas]
15 Akių aš nuo Jehovos nenuleidžiu+ –išpainios jis iš pinklių mano kojas.+
פ [pė]
16 Atsigręžki, pagailėk manęs!
Esu toks vienišas, suvargęs.
צ [cadė]
17 Man širdį drasko vis daugiau skausmų.+
Iš sielvarto mane vaduoki!
ר [rešas]
18 Pažvelk į mano negandą ir vargą,+atleisk man nuodėmes visas.+
19 Tik pažiūrėk, kokia daugybė priešų,kaip baisiai jie manęs nekenčia!
ש [šynas]
20 Apsaugok mano gyvastį, vaduok mane!+
Tegul neteks man kęsti gėdos – aš prie tavęs glaudžiuosi!
ת [tavas]
21 Te ištikimybė ir dorumas mane saugo,+nes į tave esu sudėjęs viltis.+
22 Dieve, išvaduoki* Izraelį iš visų vargų!
Išnašos
^ Pažod. „išpirki“.
