Psalmynas 27:1–14
Dovydo.
27 Jehova – mano šviesa+ ir išgelbėjimas,tai ko man bijoti?+
Jehova – mano gyvenimo tvirtovė,+tai ko man baimintis?
2 Kai nedorėliai mane puolė, ketindami praryti,+jie, mano engėjai ir priešai, klupo ir žuvo.
3 Net jei kariuomenė mane apsuptų,širdis mano nebūgštaus.+
Net jei karas prieš mane kiltų,liksiu ramus.
4 Vieno Jehovą teprašau,tik vieno tetrokštu –būti Jehovos Namuose per visas gyvenimo dienas,+gėrėtis Jehovos žavumu,grožėtis jo šventykla*.+
5 Juk nelaimės dieną jis paslėps mane savo pastogėj,+priglaus slėptuvėj – savo Palapinėj,+pastatys aukštai ant uolos.+
6 Nors priešai aplinkui, aš žengsiu iškėlęs galvą.
Prie jo Palapinės džiūgaudamas aukas aukosiu,giedosiu Jehovai gyrių.
7 Išgirsk, Jehova, kai tavęs šaukiuosi!+
Pagailėk manęs ir išklausyk!+
8 Širdy man skamba tavo žodžiai:„Ieškokit mano veido.“
Todėl, Jehova, tavo veido aš ieškosiu.+
9 Neslėpki savo veido nuo manęs,+neatstumk savo tarno įpykęs.
Tu – mano pagalba.+
Nenusisuk, nenusigręžk, Dieve, mano gelbėtojau!
10 Nors tėvas ir motina mane paliktų,+Jehova mane priims.+
11 Rodyk man savąjį kelią, Jehova,+dėlei mano priešų veski mane dorumo taku.
12 Neatiduok manęs priešininkams į rankas,+nes melagingi liudytojai prieš mane sukilo+ir smurtu alsuoja.
13 Kur aš būčiau, jei netikėčiaupamatysiąs Jehovos gerumą gyvųjų krašte?*+
14 Dėk viltis į Jehovą,+būk drąsus ir tvirtos širdies.+
Dėk viltis į Jehovą!
Išnašos
^ Arba „mąstyti apie jo šventyklą“.
^ Arba galbūt „Aš tikrai tikiu, kad pamatysiu Jehovos gerumą gyvųjų krašte“.
