Psalmynas 36:1–12

  • Ištikimoji Dievo meilė – didžiai brangintina

    • Nedorėlis nesibijo Dievo (1)

    • Dievas – gyvenimo versmė (9)

    • „Tavo šviesoje mes regime šviesą“ (9)

Vadovui. Jehovos tarno Dovydo. 36  Nuodėmė šnabžda nedorėliui giliai širdyir jis nemato reikalo bijoti Dievo.+   Apie save jis mano taip gerai,kad savo nuodėmės nei pastebi, nei jos atsižada.+   Jo lūpų žodžiai užgaulūs ir klastingi,jam trūksta nuovokos daryti tai, kas gera.   Net savo guolyje jis rezga pikta,eina negeru keliu,blogybių nesišalina.   Ištikimoji tavo meilė, o Jehova, siekia dangų,+ištikimybė tavo – ligi debesų.   Tavo teisumas – kaip aukšti kalnai*,+tavo sprendimai – lyg bekraščiai, gilūs vandenys.+ Jehova, tu ir žmogų, ir gyvulį globoji*.+   Kokia brangi, Dieve, tavo ištikimoji meilė!+ Tavo sparnų paūksmėje žmonių sūnūs prieglobstį suranda.+   Jie sotinasi tavo Namų apstybe*,+iš savo gėrybių upės juos girdai.+   Tu esi gyvenimo versmė,+tavo šviesoje mes regime šviesą.+ 10  Tenesibaigia tavo ištikimoji meilė tiems, kurie tave pažįsta,+ir tavo teisumas – doraširdžiams.+ 11  Tenemindo manęs išdiduolio koja,teneveja šalin nedorėlio ranka. 12  Štai guli pakirsti piktadariai,jie parblokšti, jie nebegali atsikelti.+

Išnašos

Pažod. „kaip Dievo kalnai“.
Arba „gelbsti“.
Pažod. „taukais“.