Psalmynas 42:1–11
Vadovui. Koracho sūnų+ maskilas*.
42 Kaip elnė ilgisi vandens tėkmių,taip mano siela ilgisi tavęs, o Dieve.
2 Trokšta mano siela Dievo, gyvojo Dievo.+
Kada gi ateisiu ir pasirodysiu Dievo akivaizdoje?+
3 Dieną naktį mintu ašaromis,kiaurą dieną žmonės šaiposi: „Kurgi tavo Dievas?“+
4 Aš savo sielą lieju atmindamas,kaip eidavau kadaise su minia,kaip iškilmingai priešaky visų į Dievo Namus žengdavau,aidint padėkos ir džiaugsmo šūksniams,tautai švenčiant iškilmę.+
5 Kodėl tu tokia liūdna, manoji siela?+
Kodėl tu tokia nerami?
Kantriai lauk Dievo!+
Juk aš dar šlovinsiu jį, savo Gelbėtoją.+
6 Mano Dieve, liūdi mano siela,+todėl iš Jordano krašto, nuo Hermono viršukalnių,nuo Micaro* kalnomano mintys pas tave vis grįžta.+
7 Gelmė šaukia gelmętavo krioklių šniokštimu.
Siautulingos tavo bangos mane užliejo.+
8 Dieną Jehova apreikš man savo ištikimąją meilę,nakčia apie jį giedosiu – melsiuosi savo gyvenimo Dievui.+
9 Dievui, savo uolai, tarsiu:„Kodėl mane pamiršai?+
Kodėl turiu vaikščioti liūdnas, priešo engiamas?“+
10 Priešai mirtina neapykanta manęs nekenčia,*kiaurą dieną šaiposi: „Kurgi tavo Dievas?“+
11 Kodėl tu tokia liūdna, manoji siela?
Kodėl tu tokia nerami?
Kantriai lauk Dievo!+
Juk aš dar šlovinsiu jį, savo Gelbėtoją, savo Dievą.+
