Psalmynas 49:1–20
Vadovui. Koracho sūnų+ psalmė.
49 Klausykitės, visos tautos,sukluskite, pasaulio gyventojai –
2 prastuoliai ir didžiūnai,*turtuoliai ir vargšai!
3 Mano lūpos išmintį kalbės,širdies apmąstymai+ bus kupini išmanymo.
4 Į patarlę įsiklausysiuir savo mįslę, lyra pritardamas, išaiškinsiu.
5 Kodėl nelaimės dienomis turėčiau aš bijoti,+kai savo nedorybėmis mane apninka priešai,
6 kurie tik turtais savo kliaujasi,+kurie puikuojasi didžiuliais lobiais?+
7 Juk nė vienas iš jų savo brolio negali išpirkti,negali sumokėti Dievui išpirkos už jį.+
8 Mat išpirka už gyvastį labai didžiulė;tiek niekad neįstengs jie sumokėti,
9 kad žmogus gyventų amžinai ir duobės neregėtų.+
10 Jie mato: net išminčiai miršta,kvailas ir paikas kartu pražūva+ir jų turtas kitiems atitenka.+
11 Širdy jie trokšta, kad jų namai stovėtų amžiais,palapinės – per kartų kartas,žemes jie savo vardu pavadina.
12 Bet žmogus, kad ir kaip gerbiamas būtų, neišliks,+jis ne geresnis už pragaištantį gyvulį.+
13 Štai toks galas laukia kvailių+ir tų, kurie jais seka, kurie tuščiais jų žodžiais gėrisi. (Sela.)
14 Lyg avys jie bus genami į kapą*,mirtis juos ganys.
Rytą jiems viešpataus dorieji.+
Galiausiai jų nė pėdsako neliks+ –ne rūmai, o kapas*+ bus jų namai.+
15 O mane Dievas išpirks iš kapo* gniaužtų,+paims mane savo globon. (Sela.)
16 Nesijaudink, jei žmogus turtėja,jei prabangos jo namuose daugėja.
17 Mirdamas jis nieko su savimi nenusineš,+jo prabanga drauge su juo į duobę nenužengs.+
18 Kol gyvas, jis savimi didžiuojasi+(net ir kiti giria tą, kuris pralobęs+),
19 bet galiausiai prisidės jisai prie savo protėvių kartos,šviesos daugiau neberegės.
20 Jei žmogus šito nesuvokia, kad ir kaip gerbiamas būtų,jis ne geresnis už pragaištantį gyvulį.+
Išnašos
^ Pažod. „žmonijos sūnūs ir žmogaus sūnūs“.
