Psalmynas 50:1–23
Asafo+ psalmė.
50 Jehova, dievų Dievas,+ kalba,sušaukia visą žemęnuo rytų lig vakarų.
2 Iš Siono, iš tobulos grožybės,+ Dievas švyti.
3 Mūsų Dievas ateis, jis netylės.+
Jo priešaky – ryjanti ugnis,+aplinkui jį – siaučianti audra.+
4 Dangaus aukštybes ir žemę jis šaukia+į savo tautos teismą:+
5 „Surinkite mano ištikimuosius,kurie su manimi sudaro sandorą per auką.“+
6 Dangus skelbia jo teisumą,nes Dievas pats yra Teisėjas.+ (Sela.)
7 „Klausykis, mano tauta, aš kalbėsiu,liudysiu prieš tave, Izraeli.+
Esu aš Dievas, tavo Dievas.+
8 Ne dėl aukų tave drausminu,ne dėl tavo deginamųjų aukų – jos nuolat man prieš akis.+
9 Nereikia man nei jaučio iš tavo aptvarų,nei ožių iš tavo gardų.+
10 Mano yra visi miško žvėrys,+visi gyvūnai ant tūkstančio kalvų.
11 Pažįstu kiekvieną kalnų paukštį,+mano yra visa, kas laukuose knibžda.
12 Net jei alkanas būčiau, tau nesakyčiau,nes žemė ir visa, kas joje, yra mano.+
13 Negi aš valgysiu jaučių mėsą?
Negi gersiu ožių kraują?+
14 Verčiau aukok Dievui padėką,+tesėk savo įžadus Aukščiausiajam,+
15 šaukis manęs nelaimės dieną.+
Tada tave išgelbėsiu ir tu mane šlovinsi.“+
16 O nedorėliui Dievas tars:„Kaip tu drįsti kalbėti apie mano nuostatus,+šnekėti apie mano sandorą?+
17 Juk tu nepakenti auklybos*,mano žodžių nepaisai*.+
18 Vagį matydamas, jį pateisini,*+su svetimautojais bičiuliaujiesi.
19 Duodi valią lūpoms pikta kalbėti,apgaulė prilipusi prie tavo liežuvio.+
20 Tu sėdi ir apkalbi brolį,+savo motinos sūnaus kaltes atidengi*.
21 Kai šitaip elgeisi, tylėjau,todėl manei, kad aš esu toks kaip tu.
Bet dabar tave drausminsiu,dabar tave kaltinsiu.+
22 Susimąstykit jūs, kurie pamirštat Dievą!+
Antraip jus sudraskysiu, ir nebus kas gelbsti.
23 Kas padėką aukoja, mane pagerbia.+
Kuris teisingu keliu eina,pamatys, kaip Dievas jį išgelbės.“+
Išnašos
^ Arba „pamokymo“.
^ Pažod. „mano žodžius sau už nugaros nusviedi“.
^ Arba galbūt „su juo susidedi“.
^ Arba „savo motinos sūnų juodini“.
